"Velnio akmuo": mus domina ne tai, kas buvo o tai, kas yra dabar (interviu)

Kartą metuose ramų Anykščių pušų siūbavimą drebina elektrinių gitarų skambesys ir būgnų griausmas, reiškiantis jog jame savaitgaliui apsistojo šiuolaikinio roko ir metalo muzikos festivalis "Velnio akmuo" (VA). Pamenu, praėjusią vasarą iš šio openair'o parsivežėme tikrai ekstremalių įspūdžių, o galvoje dar ilgai zvimbė alternatyvios muzikos rifai. Apie tai, kuo šis festivalis yra išskirtinis ir koks jis bus šiais metais, kalbamės su VA kūrybos vadovu Vaidu Voronavičiumi.

 Velnio akmuo

Iki "Velnio akmens" liko daug laiko ar mažai?

Dafiga mano skaičiavimais. Dirbam kiek reikia, miegam kiek norim, tai gaunasi toks geras laisvo laiko praleidimas. Judam po truputį. Viską spėsim.

Kokią datą pasirinkote ir ar ketinate dar metams apsistoti Anykščiuose?

Šiemet truputį pasistūmėjome į vasaros vidurį – pasirinkome liepos 17-20 dienas. O vietos nekeisime, nes ji mums labai patinka.

Teritorija, kurioje vyksta "Velnio akmuo" yra labai maža. Pats festivalis gana kompaktiškas atrodo. Kas bus, jeigu šiemet atvažiuos penkiais šimtais žmonių daugiau?

Na, nieko nebus, bet šiemet planuojame truputį kitokį teritorijos išdėstymą. Išplanavimas bus kitas, kitaip viskas persidėlios. Bus gana neįprasta, nes kai kurie dalykai pasikeis iš pagrindų.

Skaičiau, jog Anykščių valdžia jus pakankamai gerai vertina. Daug reikėjo pastangų įdėti, kad jie jumis patikėtų?

Iš tiesų mes labai džiaugiamės turėdami gana gerą kontaktą su Anykščių rajono savivaldybe. Mums labai patinka žmonės, kurie ten dirba. Iš pat pradžių galbūt, tai ką mes darėm, jiems šiek tiek atrodė nepatiklu, bet viską mes lyg ir darome gerai, tad susidraugavome.

Ar jau turite kokių nors naujienų?

Turbūt pagrindinė naujiena apie šių metų festivalį yra ta, jog šiemet bus pakankamai daug plačioms masėms nežinomų vardų. Gal kokie 40 % visų šių metų atlikėjų bus nišiniai ir žinomi ne itin plačiai auditorijai.

Kodėl pasirinkote būtent tokią koncepciją? Kodėl ne žvaigždės ar legendos, kurios traukia daugelio akį?

Iš esmės mus labiau domina ne tai, kas buvo prieš 25 ar 30 metų "ant bangos", o tai, kas dabar yra ant savo populiarumo slenksčio. Domina šių dienų inovatyvūs atlikėjai, nešantys savo stiliaus vėliavą, žanro novatoriai. Atlikėjai, kurie kuria kažką naujo, pasiimdami ką nors iš praeities ir pritaikydami šiems laikams, atlikėjai, kurie galbūt dabar nieko nesako, bet po kokių 3 ar 4 metų bus esminiais atlikėjais savo žanro srityje. 

Kad pro trijų metų žmonės galėtų sakyti "mačiau juos VA"?

Na, kažkas tai tokio.

O nebaisu, kad publika bus nežingeidi ir nesupras jūsų drąsaus užmojo imti naują ir perspektyvią muziką vietoj gerai žinomos?

Galvojome apie tai, tačiau mums tereikės, jog mūsų auditorija, atėjusi, pavyzdžiui į www.devilstone.net, padarytų vieną dalyką – prie tos grupės, kuri nieko nesako, paspaustų mygtuką "Play". Tada viskas susistatys į savo vietas. Kitu atveju nebus progreso. Pažiūrėk, dabar dauguma mažų/didelių festivalių Europoje, vykstantys 10 ir daugiau metų, vežasi tai, kas buvo populiaru prieš 25 metus (tarkim). Kas tai? Žanro stagnacija? Aš galvojau, kodėl taip yra. Kodėl headlainer'iai yra tie, kurie festivaliuose headliner‘iais buvo prieš 30 ir daugiau metų? Ar muzikoje nėra progreso? Muzikoje jis yra, bet tik nedidelė dalis organizatorių orientuojasi į šių dienų muziką. Mums atrodo, kad tos auditorijos, kuri nori išgirsti kažką naujo, yra ir dėl to šiais metais VA bus daug naujų ir įdomių atlikėjų, kurių pavadinimai galbūt daug kam nieko nesakys, tačiau jų kuriama muzika yra beprotiškai gera.

Gal gali paminėti keletą tokių atlikėjų?

Žinok, dar negaliu.

Suprantu, kad scenos veteranų ir vilkų publikai nereikėtų šiemet tikėtis?

Mes nesakom, kad scenos vilkų nebus. Jų tikrai bus, bet mes norime su festivaliu orientuotis į tai, kas šiuo metu yra aktualu ir reikšminga. Mes norim šviežių, naujų atlikėjų, kuriančių čia ir dabar. Pavyzdžiui "Truckfighters", kurie buvo VA 2012. Tuo metu grupė dar neturėjo didelio pasisekimo. O štai šiai dienai jie turi ~150 koncertų per metus, jie tapo esmine savo žanro grupe ir ją pasikviesti į Lietuvą dabar yra labai labai sudėtinga. Pernai turėjom "Kadavar", kurių populiarumo kreivė yra stipriai nukreipta į viršų. Juos kvietėm ne todėl, kad jie savo žanre yra populiarūs, bet todėl, kad jie yra velniškai geri. Čia tinka ir "Alcest" pavyzdys. Štai tokių grupių mes norime "Velnio akmenyje".

Velnio akmuo

Kalbėdamas vis mini progresą ir inovatyvumą. Ar tai yra tas banginis, ant kurio jūs stovite?

Taip, mes norime turėti daug dalykų, kurių neturi kiti festivaliai šiame regione. Mus domina ne tas atlikėjas, kuris groja dar 20-yje festivalių, o tas, kuris yra kažkuo įdomus, turi savitą veidą, kažkuo pribloškia. Galbūt yra ir tokių muzikantų, kurie savo kūryba nežavi didelės auditorijos, bet jie yra festivalio puošmenos. Būtent tokių atlikėjų, kurie yra nišiniai, paieška užima daug laiko. Standartiniai dalykai mūsų nedomina.

Šis VA bus 6-asis. Ar jis bus labiau jubiliejinis nei 5-asis?

Na, žinok, tokie dalykai mūsų visiškai nedomina. Pernai buvo penktas, galbūt ir turėjome trimituoti "jubiliejinis" ir panašiai, bet mums visai neįdomi tokia simbolika. Mums svarbus yra turinys, bet ne kažkokie jubiliejai.

O kaip tada susikuria šventė? Juk reikia truputį magijos – "o dabar, o dabar, o dabar tai jau bus!", ar ne?

Ne. Juk mūsų idėja yra sex, drugs and rock‘n‘roll (šypsosi). Tad pritemptas įprasminimas, susisiejimas su magiškais dalykais šiuo metu būtų melas. Mes darome muzikos festą, kuriame yra du poliai – rokas ir metalas, plius kiti papildomi dalykai, kuriems nereikalingas pritemptas dvasingumas. Tai yra rock'n'roll'o festivalis, į kurį žmonės suvažiuoja išsitaškyti, susipažinti su naujais žmonėmis, atsigerti alaus, naktim nemiegoti ir rėkalioti, tris dienas po to atsigaudinėti... Va, toks tas VA. Tiesa, pasitaiko organizatorių, prigalvojančių klišių kaip "laisvė", "atsvara masinei kultūrai", "pabėgimas nuo miesto šurmulio" ir panašiai.VA vyksta miestelyje, tos atsvaros masinei kultūrai šiomis dienomis pilna ant kiekvieno kampo, tad tai irgi būtų pritempinėjimas. Mes nieko nemistifikuojame. Juk niekas neatvažiuoja pas mus dėl upės, dėl slėnio, dėl pušų, dėl vejos ar apšviesto kempingo. VA yra kūrybinis produktas, o pridėtinė vertė atsiranda žmonėms atvažiavus į festą ir pasiėmus tą turinį, kurį gauna, o ne šūkius "atvažiuok, pabėgsi nuo miesto šurmulio ir pasinersi į alternatyvos jūrą", "mes prieš popsą" ir pan. Ne. 

Spauda mini VA surokenrolėjimą, t.y. kad jame vis mažiau metalo ir vis daugiau roko muzikos. Ar jūs patys sutinkate su šiuo teiginiu ir kaip bus su roko ir metalo muzikos santykiu šiais metais?

Na, aš manau, kad liks labai sąžininga proporcija. Pavadinkim 50/50.

O dvi scenos festivalyje buvo sąmoningas sprendimas? Sugalvojote, jog reikia įsileisti šiek tiek lengvesnės muzikos, ar taip tiesiog atsitiko?

Žinoma, buvo visiškai sąmoningas, kurtas bent kelis metus. Iš tiesų, jeigu nebūtų mūsų Rytų scenos, tai scenos vasaros festivalyje, kuri būtų orientuota į gerą roko muziką, galima sakyti, nebūtų. Lietuvoje turime elektroninės muzikos, folkloro, metalo, reivo, bliuzo, kantri muzikos festivalius, turime visokių mažiukų hypsterinių festivaliukų. O, įsivaizduoji, rokas yra pasaulio muzika ir mes neturime tokio festivalio Lietuvoje. Todėl, jeigu nelieka Rytų scenos "Velnio akmenyje", kuri yra išskirtinai orientuota ne tik į inovatyvius roko eksperimentus, tai rokas Lietuvos festivaliuose išvis išnyksta, kaip išnykęs pankrokas. Aišku, pasitaiko, populiariosios muzikos festivaliuose ir roko grupių. Tarp hip hopo ir kitos muzikos – pyst – rokas. Gaunasi toks miksas visiems.

Mini populiariosios muzikos miksą, kuris atsiranda, kai festivalis išsiplečia, apimdamas gretimas subkultūras ir mėgindamas įtikti visokiai publikai. Ar tokioje mažoje rinkoje, tavo manymu, kaip Lietuvos gali egzistuoti festivalis, atstovaujantis vienai krypčiai, vienam žanrui?

Aišku, yra puikių pavyzdžių. Tarkim bliuzo festivalis.

Nemanai, kad Lietuvoje vasaros festivaliai yra išskirtinai orientuoti į muziką ir truputį per mažai dėmesio skiriama nekoncertinės veiklai, tokiai kaip workshopai, paskaitos, filmai, paskaitos ir t.t.?

Aš nežinau, galbūt taip paprasčiau. Organizatoriams nereikia daug kūrybingumo.

Neturite tikslo "Velnio akmenyje" vystyti daugiau tokios veiklos?

Turime. Šiais metais darysime daug įdomybių.

Įdomu, o kas tai bus?

Dar nepasakosiu. Bus smagu pamatyti festivalio metu.

Velnio akmuo

Pakalbėkime truputėlį daugiau apie VA publiką. Kokie žmonės atvažiuoja pas jus?

Na, jeigu trumpai, tai tie, kurie domisi metalu, tie, kurie domisi roku ir domisi apskritai tuo, kas vyksta muzikos pasaulyje.

Ar yra kokia nors auditorijos dydžio riba, kurią pasiekę jūs sakytumėte – viskas, mums gana? Įsivaizduoji tarkim 15 tūkstančių žmonių "Velnio akmenyje"?

Įsivaizduoju, gal netgi ir didesnį skaičių, tik kitoj vietoj.

Manai, tuomet tas kūrybinis produktas būtų toks pats geras, jeigu jis būtų patrauklus tokiai miniai? Nes juk yra kitas aspektas, kad žmonės atvažiuoja į festivalį savęs išreikšti ir kai tampi vienu iš 20 tūkstančių, pasijunti mažas, menkas ir nesvarbus, kaip sardinė.

Taip, bet Lietuvoje nei vienam festivaliui tas negresia. Mes norėtume, kad VA būtų didesnis dėl to, kad mūsų ambicijoms jis yra per mažas. Fiziškai šnekant, jeigu mane įmestum į festivalį, kuriame yra 60 tūkstančių žmonių, aš tikrai sakyčiau, jog taip neįsivaizdavau, nes kartais suvokimas su realybe prasilenkia. Aišku, ambicijų turime daug ir ties tuo daug dirbame. Tikimės, kad auditorija tą kryptį įvertins teigiamai.

O jie dėl ko nors burba?

Yra tokios žmonių kalbos, kad neva festivalis tolsta nuo pirminės savo idėjos. Bet būkime sąžiningi. Pernai festivalis įvyko tik penktą kartą, vadinasi jis tik vystėsi ir per tuos penkis metus įgavo savo konkretesnį pavidalą. Vizija tikrai dabar aiškesnė, nei tarkim 2010 metais. Dabar patys labiau žinome, ko norime, ko siekiame, o ir pats festivalis yra labiau aiškus. Pirmaisiais metais dar negalėjo būti tradicijos. Pirmieji du festivaliai buvo labiau orientuoti į ekstremalią muziką, sunkiąją muziką, o roko scenos inovacija tapo pretekstu burbėti auditorijai, kad festivalis tolsta nuo pirminės savo idėjos, kad muzikos jame mažėja ir festivalį užkariauja rokas. Neva su tokia nauja savo koncepcija festivalis virsta į kažkokį popsą, virsta į tokį, kuris jau yra nebepriimtinas žmonėms, kurie pamėgo pirmuosius festivalius. Tie asmenys sukuria bendrą toną, kad toks virsmas yra blogai. Aš nesuprantu tokio dalyko. Nuo kada rokas ir metalas eina atskirai? Nuo kada šie stiliai nesugyvena? Juk akivaizdu, kad muzikos istorijoje rokas ir metalas visada buvo vienas šalia kito. Iš roko išsivystė metalas, ne iš džiaso ar regio. Tai labai normalus derinys: rock & metal.

Kitaip tariant šie stiliai ne konkuruoja, o vienas kitą papildo, bet publika vis tiek dėl to paburba?

Taip. Kad mes, neva, virstame į kažką svetimo. Gaunasi toks truputį oksimoronas su šią publika, besijaudinančia, jog iš jos atimamas metalo festivalis. Jis neatimamas ir realiai ar Rytų scena būtų, ar nebūtų, Vakarų scenoje grotų tai kas ir grojo pastaruosius metus. Tikrai ne visas rokas mums tinka. Poprokas ar elektroninis Indie rokas, transliuojamas radijo ir tv kanalais, vargu ar rastų vietą mūsų festivalyje.

Skandalai lydėjo jūsų festivalį nuo pat pradžių: už jus meldėsi, vyko konfliktai su vietos religine bendruomene, kuri nesuprato jūsų ekstremalių užmojų, o straipsnių antraštėse prie jūsų pavadinimo nuolat buvo minimi kryžiai, kraujas ir panašiai. Ar skandalai "Velnio akmenį" tebelydi?

Velkasi tas šleifas, bet jau pernai žinojome, kad bažnyčios tema yra išsemta. Supranti, mes nieko neskatinome. Buvo natūralus pasipriešinimas mūsų darbui. Pernai buvo jau gana ramu. Prie Bažnyčios temos grįšime 2014-aisiais (juokiasi). Iš tiesų festivalis nėra nukreiptas prieš kažką, mes ne suponuojame.

Gaunasi, kad esate prieš stereotipinį mąstymą?

Toje vietoje, kurioje organizuojame, – taip. Renginio organizavimo prasme (ne turinio), mes darome standartinį, klasikinį vasaros muzikos festivalį. Tokių festivalių vyksta koks tūkstantis visoje Vakarų Europoje. Viskas, kas groja pas mus, groja ir kituose festivaliuose ar renginiuose, bet Lietuvoje tai tampa kažkokiu fenomenu, kuris lyg ir kažką įžeidžia, lyg ir kažkam nepatinka, lyg ir nuskriaudžia. Muzikiniu atžvilgiu, geografiniu atžvilgiu mes gyvename periferijoje.

Kaip baigėsi su 35 litrais Shining'ų gyvulių kraujo?

Hm. Čia buvo linksma situacija... Vadybininkė atsiuntė grupės reikalavimus ir ten buvo įrašyti 35 litrai kraujo. Svarstėme, iš kur dabar juos gausim. Vadybininkei atsakėme, kad greičiausiai kraujo nebus. Tuomet mus informavo, kad vokalistas pjaustysis scenoje. Kad ten pjaustytųsi, tai irgi nelabai norėjome. Mes žinojome, kad tai rizikinga ir kad galime sulaukti nemalonumų dėl tokio festivalio turinio, bet sakėm, kad kraujo neieškosim. Tai taip ir baigėsi. Nežinau, aš nemačiau to pasirodymo.

Tai ką veikei tuo metu?

Nežinau, gal su Džefriu buvau (šypsosi).

Kuris iš "Velnio akmenų" tau pačiam buvo įsimintiniausias?

Visi jie kažkuo įsimintini. 2010-asiais buvo nesveikas karštis, pernai gavome lietaus ir baiminomės kai mums pradėjo striginėti visos elektros. Komanda labai parinosi, bet viskas buvo gerai. Būna, prisimeni atskiras detales ir susieji su viena ar kita festivalio laida. Man visi jie yra įsimintini, visi įdomūs, visi buvo smagūs.

O koks jausmas yra suorganizuoti festivalį? Ateina ta antra diena po festivalio, kokia ji būna?

Na, nelabai prisimenu, tiesą sakant, bet žinau, kad labai norisi daug miegoti, mažiausiai noriu jungti kompą ir viską darau labai labai lėtai. Atsiliepiu į kas antrą skambutį ir sakau "pas mus dabar yra atostogų rėžimas", ir bandau visus sutaikyti su ta mintim, kad viskas šiek tiek užtruks, nes dabar viskas vyksta lėčiau nei prieš penkias dienas. Dar labai norisi tylos.

Po praėjusio festivalio pasirodė pranešimas – jūsų pačių festivalio įvertinimas, kuris buvo pakankamai išsamus, pakankamai objektyvus, t.y. jame paminėtos jūsų klaidos ir tai, ko labiausiai trūko. Paprastai festivalių organizatoriai taip apie save nepasirašo. Kadangi praėjo jau pusė metų, atslūgo ta didelė emocijų banga, ar vis dar manote, jog reikėtų save taip vertinti?

Be jokios abejonės – taip. Mes žinome, kad padarėme klaidų ir mums nėra sunku jas pripažinti. Mes jas priimame ir taisome. Tikrai nesiekiame slėpti ar ignoruoti. Juk, jeigu organizaciniame procese atsirado kažkokių defektų, nors juos ir matė itin maža auditorijos dalis, vis tiek mums svarbu viską ištaisyti. Norime, kad visi būtų visapusiškai patenkinti.

Velnio akmuo

Ką praėjusiais metais VA veikė "Antikvariniai kašpirovskio dantys"? Man jie pasirodė toks karingas inkliuzas. Kas generuoja tokias idėjas prieš srovę?

Mes turime "Metalokliniką", kuri yra dar vis jaunas, neišgrynintas sprendimas festivalyje ir galbūt tik šiais metais labiau atsiskleis šios scenos veidas. "Metaloklinikos"  turinys priklauso nuo visiškai kitų žmonių, kuriems tai yra tarsi žaisliukas ir jie mums sako "mums reikia to ir to", o mes sakome "gerai". Visai neblogai jie ten tvarkosi. Tad, galima sakyti, yra dvi atskiros programos – VA ir "Metaloklinikos". Pastaroji yra verdanti, kunkuliuojanti ir neišbaigta. Per šiuos metus ten vyko ir nemažai gerų dalykų, bet tuo pačiu ir daug bardako. O "Antikvariniai kašpirovskio dantys" – jie buvo iš viso? Nes aš tai nemačiau.

Nežinau, jie buvo ketvirtadienį. Beje, kodėl "Velnio akmuo" prasideda ketvirtadieniais? Pakankamai neįprasta tai. Kodėl ne penktadienį po darbo, kaip visi įpratę? Ar susirenka žmonių, nes paprastai juk visi ketvirtadieniais dar būna labai užsiėmę?

Aš juk minėjau, kad VA ne toks kaip kiti festivaliai (šypsosi), o žmonių susirenka.

Kuo pirmasis festivalis, tavo akimis, skiriasi nuo paskutinio įvykusio?

Gal pagrindinis skirtumas tas, jog mes patys daug visko išmokome ir sužinojome. Kai gali daugiau laiko skirti galvodamas ne kaip sunkvežimį įleisti į slėnį, o pačiam programos turiniui, tai ir festivalis išeina geresnis. Pirmą festivalį suorganizavome keturiese, šiandien mūsų daugiau nei trisdešimt.

Velnio akmuo

O pats jau sergi profesine liga? Važiuodamas į festivalius vertini organizatorių ir savanorių darbą?

Ne, aš į festivalius dažniausiai važiuoju ne dėl atlikėjų, nebent kartais, bet dažnai juos pramazinu. Dėl to, kad vaibas geras, idėja patinka, norisi su daugais pabūt. Buvau Wacken'e (Wacken Open Air festival, Vokietija – red. pastaba) ir jame labai jautėsi visų smulkmenų išdirbimas, viskas ten apgalvota. Manau, tai turėtų būti visiems siekiamybė. Bet pavyzdžiui Brutal'e (Brutal Assault festival, Čekija – red.pastaba) aš to nepajutau.

Tai vis dėlto sergi profesine liga? Nesijauti dėl to prarandantis dalies atsipalaidavimo ir linksmybių?

Ne, visiškai. Gal kartais kažką pastebiu, bandau palyginti, įvertinti, pritaikyti sau, nes tikiu, kad visada galima daryti geriau nei darai, todėl informacija, leidžianti man tobulėti, visada naudinga.

 

 Dėkojame Vaidui
Kalbino Gintarė © "ManoFestivalis.lt"

Fotografijų autoriai: Tomas Misiukonis, Ieva Laurinavičiūtė, Inga Šileikaitė, Judita Grigelytė, Evelina Stankūnaitė