Tundra - Graži pabaiga

Tundra

Gryno pušų oro pilni plaučiai, smilkalų kvapas ore, per medžius bėgiojančios lazerių šviesos ir nuo muzikos griaudintys miškai, taip Tundra pasitinka kiekvieną atvykusį svečią. Nuo pirmo karto, kai atvykau į šį keistai žavų festivalį praėjo keturi metai, nuo tada augau kartu su juo, kiekvienais metais grįždamas vis kitoks ir atrasdamas vis kažką naujo. Keitėsi vietos, dekoracijos, muzika, draugai su kuriais keliavau, tačiau visada likdavo tas pats jausmas prie scenos, kur laikinai laikas sustoja ir lieki tik tu, muzika ir žmonės kurie kiekvienas su savo individualumu papuošiantys tą margą, nepastovią bet jaukią terpę. Bet pradėkim nuo pradžių.

Atvykom į festivalį ketvirtadienį, kaip priklauso, vėliau nei planuota, eilių nebuvo, tačiau kempingas buvo jau beveik pilnas. Pamačius jį man šmėstelėjo mintis: "Viešpatie, kas čia darysis rytoj", sugebėjom rasti jaukią vietą palapinei, kad vos iškišus galvą matytusi ežeras, paskubom susimetėm daiktus ir šovėm apsižiūrėti.

Arbuzai

Viena labai labai patikusių naujovių buvo ta, kad festivalyje buvo pardavinėjami vaisiai ir uogos. Jau ne pirmus metus į festivalį vežuosi įvairių vaisių, nes rytais padeda kovoti su galvos skausmais ir šiaip skanu, vitaminų daug. Bet transportuoti vaisius gan sudėtinga ir jie greitai genda, o čia - prašau už kelis eurus tau pilnas aviečių indelis. Super. Labai norėčiau kad ši tradicija pasklistų ir į kitus festivalius. Maisto pasirinkimas: OK. Gėrimai: OK. Kainos: OK. Ežeras: Check. Parkavimas: Check (galima buvo netgi pasistatyti už teritorijos nemokamai). Visais basic needs'ais pasirūpinta, galima eit tūsint.

Techno portalas

Bass scena, (kurią tikrai drąsiai galiu vadinti antrais namais) ketvirtadienį kaupėsi penktadienio pasirodymui todėl šovėm į Techno. Tundra visuomet garsėjo savo dekoracijom, tačiau pernai metų sąmonės mašina, be sustojimo dirbusi Psy scenoj šiemet transformavusi į tarpdimensinį portalą ir persikelė į Techno ir tapo kažkuo, ką pamačius reikėjo susirinkti žandikaulį. Visą kūna virpinantis skambesys suderintas su įspūdingai suderintom "vizūlkėmis" prikaustė visai nakčiai. Tik paryčiais atsiplėšėm ir iškeliavom nurimti ir prisiversti poilsiui į chill'ą. Buvo stipru. Buvo gera. Buvo tik apšilimas.

Varėna

Prisipažinsiu, turiu silpnybę Varėnos kraštams nes čia prabėgo visa jaunystė, renkant ir pridavinėjant grybus bei uogas kone visą vasarą, kad prieš rugsėjo pirmą prisipirkti lego konstruktorių (o vėliau jau naujų detalių kompiuteriui), taigi penktadienio rytą nusprendėm su draugais nukeliauti į gimtajį kaimelį pachillinti, pasikepti šašlykų ir pasikrauti sekančiai nakčiai. Grįžom laimingi, paplepėjom su vietiniais, kurie nors ir pripažino kad muzika girdėjosi net aplinkiniuose kaimuose, bet nusiskundimų neturėjo. "Uodai užmigti labiau trugdo" juokėsi kalbintas vyriškis.

DJ Daimon

Penktadienio highlightas man vienareikšmiškai buvo Bass erdvėlaivis. Labai laukiau Bong-ra ir tikėjausi daug. Tiesą pasakius tik šeštadienį sužinojau kad jis taip ir neatvyko. Saulei besileidžiant prasidėję bass beat'ai greitai surinko pilną aikštelę. Kiekvieną kartą kai reikia kažką pasakyti apie bass muziką aš tiesiog pritrūkstu žodžių, bet aš šį kartą pabandysiu paieškoti. Okone duetas su Recin vokalais buvo ypatingai dinamiškas ir keliantis šiurpuliukus, tačiau tikroji vakaro pažiba man buvo ST su Daimon kurie užpildė eterį vietoj Bong-ra (kad Bong-ra neatvyko sužinojau tik ryte nes tik stovint pačiam priekyje ar viduryje matėsi kas darėsi scenoje, o aš mėgstu laikytis atokiau nuo masės žmonių, kad turėčiau daugiau vietos judėti ir kitų neužgaučiau). Visi, kas kartu lingavo prie Bass erdvėlaivio turėjo galimybę prakeliauti pro visus laužytų ritmų karalystės tunelius. Nuo breakcore iki klasikinių amenų. Nuo filosofijos iki mėsmalės. Nuo pirmo iki devinto prakaito. Viskas buvo labai gerai suderinta, buvo vienas geriausių pasirodymų kuriuos esu girdėjęs. Buvo tikra garbė linguoti klausant šio seto, didelis ačiū tiems kurie į jį įdėjo tiek darbo. Big-ups. Vakarą užbaigėm paryčiais su draugais chillindami hamake laukdami saulėtekio su mistiškai viliojančiais (seductive) chillouto garsais.

Psy

Asmeniškai šiemet Psy scena labai didelio įspūdžio nepadarė. Gal dėl to kad labai jau daug ką esu matęs gyvenime, gal dėl to kad kažkiek nesuderinti dažniai buvo, o gal dėl to kad po praėjusių metų įspūdingų dekorų tiesiog buvo sunku tai permušti, tačiau daug laiko ten nepraleidom, kaskart atėjus pasižiūrėti į skraidančius elfus ir fėjas, kostiumus ir spalvas, pakvėpuoti smilkalų, iki kol vėl vidinis balsas pakviesdavo prie stipresnių dažnių.

Chill

Šeštadienis pačiam buvo daug ramesnis, turbūt todėl kad visi buvo truputį pavargę, ir visas jėgas atidavus penktadienį norėjosi chillint. Kadangi nuo įspūdžių miegai perdaug neėmė, visą popietę prasideginom medžių pavėsyje prie chillouto scenos klausydami dykumos muziką primenančių garsų spektro ir gurkšnodami chai latte ir kaupdami jėgas vakarui. Dieną tikrai nebuvo nuobodu, nes foną užpildė baro ir paplūdimio scenos, gaivinantis miško ežeras, skraidantys dronai ir pliumpčiojančios į vandenį kolonėlės (lol). Prieš vakarieniaujant dar numigom valandžiukę ir nulėkėm į "Šaką" (Varėnos vietinį restoranėlį) užkąst. Alus už eurą penkiasdešimt ir tradicinis vidutinės kokybės maistas su pieno kokteiliu tapo beveik tradicija. Vakare maloniai nustebino tai, kad vienas iš workshopų rodė futbolą ir nors ir iki galo taip ir neišlaukėm dėl pratesimo, vis tiek labai malonus akcentas buvo. Vakare visos scenos švietė ir kvietė į atsisveikinti, visi judėjo kiek turėjo jėgų iki pirmų lietaus lašų, o vėliau judėjo toliau, nes lietutis tik pagąsdino ir nuplovė prakaitą.

Kiekviena Tundra mane asmeniškai kažko išmokydavo. Pirmoji išmokė kad reikia paprasčiau žiūrėti į gyvenimą, antroji - kad reikia paprasčiau žiūrėti į save, trečioji - kad paprasčiau reikia žiūrėti į kitus žmonės, o į kai kuriuos kartais išvis nereik žiūrėti. Ši tundra man parodė kad gyvenime yra svarbiausia draugai ir žmonės kurie tau artimi, kad laikas praleistas su jais, užmegztas ryšys ir kartu patirti nuotykiai yra neįkainuojama vertybė. Žinoma, išmokau ir daug kitų dalykų kaip pvz nerašytų taisyklių reive, išmokė kad komunikacija gali būti gilesnė nei vien tik žodžiai (psy tranzeriai supras), išmokė, kad nesvarbu, kiek tūsinsi - reivas niekad nesibaigia ir reikia žinoti kada sustoti, taip pat ji išmokė kad vien būdamas geru žmogum ir gyvu pavyzdžiu kaip kad norėtum kad kiti elgtųsi su tavim - gali labai daug ką pakeisti ir žinoma išmokė, kad kartais su savo ego reikia "pasiderėti" nes jei jautiesi dėl kažko įžeistas - nebūtinai esi teisus. Šis festivalis visada man buvo ir bus labiausia dvasiškai auginančiu. Esu labai dėkingas organizatoriams kad jie sugebėjo sukurti tokią atmosferą, kuri, kartais atrodo, kad turi savo sąmonę ir tave anksčiau ar vėliau nuves ten, kur tu nori būti.

Happy end

Išvažiuojant buvo sunku patikėti kad ši tundra buvo paskutinė. Dangus, kaip priklauso, - verkė. Norėjosi verkti ir man. Tikiuosi, kad žmonės kurie sukūrė tokią terpę, tikriausia sukurs ją ir dar kartą. Labai džiaugiuosi kad gavau progą daliai žmonių padėkoti asmeniškai, taip pat asmeniškai dėkoju ir kiekvienam dalyviui, nesvarbu, ar dalyvavot pirmą ar paskutinį kartą. Ačiū, kad dalyvavot, kartu augot, reivinot, dalijotes vandeniu paryčiais. Ačiū už jūsų individualumą ir indėlį į šį spalvingą, chaotišką ir niekada nenustojantį stebinti renginį.

Rašė Evaldas
Nuotraukos Mindaugo Krivicko