„Sūpynės 2018“: žaizdas savarankiškai išsilaižęs šuo ir tatuiruoti „Less“ akibrokštai

Visi straipsniai apie „Sūpynes“ prasidėjo taip pat, bet važiuojame.

Žinodami „Sūpynių“ situaciją – nesėkmes, mirtis ir praėjusių metų tundrą – nors kartą turėjote pagalvoti, kad tai – pabaiga. Juk Lietuvoje kada nors miršta (idėjiškai arba iš tikrųjų) visi festivaliai. Be to, švelniai tariant, keblu vilkti paliegusį, praėjusiais metais sunkiai dūsavusį šunį. Bet štai, šeimininkai, panašu, pasitaikė geri ir šiais metais minimas šuo ėjo pats, o aš vėl nuvykau jo pamatyti.

„Sūpynės 2018“: žaizdas savarankiškai išsilaižęs šuo ir tatuiruoti „Less“ akibrokštai

Danieliaus Minkevičiaus / ManoFestivalis.lt nuotr.

Pakeliui į „Sūpynes“ vyravo keista dvejopa nuotaika. Festivalio bėgimas nuo blogo oro ir grįžimas į Labanorą man skambėjo lyg noras sulįsti atgal į senų gerų laikų gimdą, o taip dalykai nevyksta. Tiesa, samprotavimams prieštaravo gera nuojauta – „Sūpynėmis“ norėjosi tikėti.

PIRMASIS PAVEIKSLĖLIS

Įžengiu į teritoriją ir ją nuskenuoju: iš pirmo žvilgsnio viskas kaip turi būti – prie „More“ stage’o šoka žmonės. Gerai nepamenu, bet dabar atrodo, kad pastarieji apšviesti raudonai. Viską nustelbianti muzika ir vakaro sutemos neleidžia gerai orientuotis. Viskas atrodo painu, truputį beprotiška ir baugu, nes žinai, kad greitai būsi įtrauktas.

„Sūpynės 2018“: žaizdas savarankiškai išsilaižęs šuo ir tatuiruoti „Less“ akibrokštai

Danieliaus Minkevičiaus / ManoFestivalis.lt nuotr.

Bandau kažkaip transcendentiškai pajusti „Sūpynių“ vibe‘ą ir nuspėti, kaip jos eisis, bet tuo metu pamatau vaiką. Kiek toliau nuo minios stovi maždaug devynerių metų mergaitė su ilgais, į 2 kasas surištais plaukais ir gražia striukyte. Ši neatrodo nė trupučio pasimetusi – lyg jos tėtis tuo metu būtų ant stage’o ir ji paprasčiausiai jo lauktų. Mergaitei, tiesa, pastarojo profesija nepatinka – į sceną ji žiūri rūsčiai, jos veide – nepasitenkinimas tiek šokančiaisiais, tiek muzika. Einu devynmetės link, nes noriu paklausti, ar ši nepasiklydo, bet ji į mane pažvelgia kaip į antžmogį ir nusisuka. Sveiki atvykę – jau tapote „Sūpynių“ dalimi. Nesulėtinusi tempo iš situacijos sukuosi staigiu posūkiu ir einu ieškoti tualetų. Let’s get lost.

I definitely got lost.

„Sūpynės 2018“: žaizdas savarankiškai išsilaižęs šuo ir tatuiruoti „Less“ akibrokštai

Danieliaus Minkevičiaus / ManoFestivalis.lt nuotr.

Šių metų „Sūpynės“ turėjo tą keistą gliuką, kai į naują vietą atvyksti jau sutemus ir erdvės atrodo daug didesnės, painesnės. Vaikščiodama ratais vis galvojau, kad čia neapsieita be magijos. Ir nors ryte viskas tapo aiškiau, nors ilgainiui perpratau visas teritorijos subtilybes (pvz., tokias kaip tualetai tik vienoje vietoje arba kelmai parkinge), keista atmosfera išliko.

VEIKLA

Keista, kad tai pastebėjau jau tik po „Sūpynių“, kai perskaičiau vieną skundą. Pasitelkusi vizualinę atmintį dar kartą nuskenavau festivalio teritoriją ir minėtam skundui teko pritarti – entertainmento dieną nebuvo. Tiesa, kas keisčiausia, daug kas jo nė neieškojo. Atsikeli 14 valandą, nueini nusimaudyti, pavalgyti, pakeliui pagiriotai savišvietai apie narkotikų poveikį užsuki į „Be Safe Lab“. Išmuša 16 valanda, skrandis nebevirškina maisto, krenti pietų miego, atsikeli po 90 minučių, girdi muziką, eini į „Less“ ir iki veiksmo sėdi pušų šešėlyje. Panašu, kad dieną daug kam tiesiog norėjosi patenkinti pirminius poreikius ir nieko nebeveikti – priešingu atveju, kodėl niekas nepastebėjo, kad tos dieninės veiklos – išties nedaug?

„Sūpynės 2018“: žaizdas savarankiškai išsilaižęs šuo ir tatuiruoti „Less“ akibrokštai

Danieliaus Minkevičiaus / ManoFestivalis.lt nuotr.

Nepamirštu „Playground“ – erdvės diskusijoms, meninėms instaliacijoms ir muzikai – ši galėjo tapti ta dienos veikla ir traukos centru, kurio kai kuriems trūko.

MORE

Tai didelė scena plyname lauke prie maisto zonos. Pavargus šokti patogu tiesiog eiti ir prisprogti maisto. Dieną iš „More“ sklisdavo alternatyva, kurios paprastai žmonės klausydavosi iš toliau esančių pavėsių, o naktį stage’as tiesiog kapodavo. Kiek ten praleidau laiko? Tiek, kiek stebėjau anksčiau minėtą mergaitę. Visiškai ne mano skonio vieta, tačiau neneigsiu, kad buvo nemažai čia radusių savo muziką ir savo žmones – smagu.

THE FALL OF THE HIGH STAGE

Tai paprastai yra geriausias dalykas „Sūpynėse“. Tobulai rytui tinkanti technomuzika ir hausas, suteikiantis prieglobstį po šaltos nakties, kompensuojantis paros nemigą ir pagydantis nerimo sutrikimus – trumpai drūtai, ką esu girdėjusi apie „High“ stage‘ą arba tai, kaip jis momentais veikė mane praėjusiais metais.

Šiemet ši scena įsikūrė kažkokio pastato pašonėje, nuogame lauke. Dingo senasis oranžinis tentas. Viskas gerai, rūbą kartais reikia pasikeisti. Bet kai pakilusi saulė žiebia Manfredui į akis, o pavargusi publika lengvai dehidratuoja – it’s no fun.

„Sūpynės 2018“: žaizdas savarankiškai išsilaižęs šuo ir tatuiruoti „Less“ akibrokštai

Danieliaus Minkevičiaus / ManoFestivalis.lt nuotr.

„High“ stage’as yra gaiva. Kai muzika po nakties palengvina tavo kūną, tu puse lūpų šypsaisi kitam, rūkai ir viskas – puiku. Deja, vietoje to šiemet mačiau daug apsiblaususių paklydėlių, mechaniškai šaukiančių per dropus – tai tikrai nebuvo geriausias dalykas „Sūpynėse“.

THE EMPIRE LINE / LESS

Prisipažinsiu: niekada netikrinu atlikėjų tokiuose festivaliuose kaip „Sūpynės“. Leidžiu sau tripinti po teritoriją ir taikytis prie situacijos, kartais atsižvelgdama į sutiktų pažįstamų rekomendacijas. Nors reporteriui taip daryti gal ir nedera, mat yra tikimybė praleisti visus laukiamus atlikėjus, bet pasitikėdama nuojauta dažniausiai atsirandu ten, kur reikia.

„Sūpynės 2018“: žaizdas savarankiškai išsilaižęs šuo ir tatuiruoti „Less“ akibrokštai

Danieliaus Minkevičiaus / ManoFestivalis.lt nuotr. 

Pirmąjį vakarą, pabijojusi bristi į festivalio teritoriją su slėpiningo turinio „Schweppes“ buteliu (nežinojau, kad apsauga nefunkcionuoja), pasukau „Less“ stage’o link. Visiškai neįsivaizdavau, kas groja – mačiau tik scenos prieigas paliekančius žmones nepasitenkinimo perkreiptomis išraiškomis. Ant scenos vienareikšmiškai stovėjo skandinavas DJ su rėkiančiu tatuiruotu kolega. Toks ir buvo pirmasis įspūdis. Jau ruošiausi išeiti, tačiau netikėtai šovęs dropas parbloškė atgal ir… niekur nebeėjau. Tai buvo tamsus, brutalus pasirodymas, kuriame taip dažnai, taip kardinaliai ir taip meistriškai keitėsi stilius bei ritmas, kad publikai nurimti neliko nė akimirkos. Tave jau išmušė prakaitas, esi uždusęs, net lauki pernelyg užtęsto pragrojimo, kad pailsėtum, bet jo vis nėra... Viską dar labiau paaštrino išrėkti tatuiruotojo monologai – nenutrūkstantys ir pilni didžiulės agresijos. Paskutinius ekstazės taškus pridėjo nuostaba, nes, panašu, pusė pasirodymo liudininkų šių atlikėjų nežinojo ir visiškai nesitikėjo tokio pragaro. Jau po visko, kai su iš tamsos parsiradusiu prašalaičiu kalbėjau apie tai, KAS ČIA BUVO, kitas praėjūnas paskelbė, kad tai – „Empire State“. Ne visai. Tai „The Empire Line“. Ir tai 100% buvo geriausia, ką girdėjau šiose „Sūpynėse“. Vis dar bijau juos įsijungti „SoundCloude“, nes live’as bekompromisiškai buvo šventa patirtis.

„Sūpynės 2018“: žaizdas savarankiškai išsilaižęs šuo ir tatuiruoti „Less“ akibrokštai

Danieliaus Minkevičiaus / ManoFestivalis.lt nuotr.

Tai yra istorija, kaip aš (ir nemažai kitų) visoms „Sūpynėms“ užgulė „Less“ erdvę. Net jei pastarojoje negrodavo kažkas ypatingo, patikėkite, tai buvo išties magiška vieta. Iš stage’o sklindančios raudonos šviesos vis nuguldavo ant pušų, aš girdėdavau tą tamsią muziką ir netrukus jau įsivaizduodavau, kaip ji po truputį tyla.

Scenoje DJ vietoje išnyra „Twin Peakso“ milžinas, kuris, man pamojęs, kartoja: „It is happening again“. Aš pasuku žvilgsnį ir pamatau ne ką kitą, o mane rūsčiai stebinčią mergaitę iš „More“.

 

Teksto autorė – Kristina Abromaitytė;

Nuotraukų autorius – Danielius Minkevičius.