Šlakelis benueinančios saulės tarp Gataučių obelų arba apie festivalį "Saulėtosios naktys 2016"

„Prieš 9-enerius metus šventėme vieno iš mūsų gimtadienį“ – taip apie „Saulėtųjų naktų“ ištakas man pasakojo viena iš organizatorių. Dabar po išpuoštą festivalio erdvę bėgioja apie 1000 saulėtų basakojų, susivėlusių festivalininkų, dabar šio festivalio idėjos nevystymas turbūt nuliūdintų daugybę šio renginio bičiulių ir gerbėjų, nes grįžtančių čia kasmet, kiek teko teirautis, yra daug. Aš pirmą kartą apie šį festivalį išgirdau prieš keletą metų, dar studijuodama. Pamenu, kad tai buvo vienos mano kolegės džiaugsmingas aikčiojimas, prisimenant, kaip smagu buvo ir koks geras festivalis vyksta už Šiaulių, Joniškio link.

Saulėtosios naktys 2016

Šiemet rugpjūčio 18-21 dienomis ten pat, Gataučiuose, pokštelėjusiame festivalyje „Saulėtosios naktys“ apsilankiau pirmą kartą. Susipažinti su festivaliu mėgstu dalyvaudama viena. Taip esu atradusi ir ilgam laikui pamėgtus „Mėnesį Juodaragį“, „Devilstone“, taip esu aplankiusi „Positivus“, „Neringa FM“ ir kitus festivalius. Važiuoti vienai reiškia nuolat tyrinėti, išbandyti, fiksuoti. Taip pirmą kartą šiemet patyriau ir „Saulėtas“.

Erdvė

Pirmas įspūdis – kerintis. Atsirandu naktį šviesų ir mėnulio pilnaties nušviestame sode, kuriame raibuliuoja daugybė mažų smulkmenų... obelys... iškart prisimenu dokumentinį prancūzės Catherine Peix filmą apie Kazakstaną, kuris laikomas viso pasaulio obuolių gimtine. Nors čia jie, kaip vėliau išsiaiškinau, kelia ir nepatogumų, t.y. krenta ant galvos, painiojasi po kojomis bei traukia širšes, vis tiek erdvei prideda tūkstantį balų iškirtinumo, nes obuoliai medžiuose gražūs, o nukritę ant žemės – skanūs. Žinoma, prie sodo grodžio prisideda ir lig soties išmargintos festivalio detalės – nuorodos, lentelės, sienelės, suoliukai ir gausybė kitų spalvingų atributų.

Saulėtosios naktys 2016

Žmonės – jauni arba amžinai jauni

Ne iš karto supratau savo keistą savijautą, tarsi šiek tiek nepritapčiau prie kitų festivalyje esančių, tarsi nelabai turėčiau apie ką su jais kalbėtis...  Kiek vėliau einant nuo prūdo iki festivalio zonos prasilenkiau su mergaitėmis ir joms pasakius „laba diena“ pagaliau suvokiau, kodėl mane kamuoja tokios mintys. Turbūt 90 procentų šio festivalio auditorijos iš tiesų yra pirmos jaunystės jaunuoliai. Iš akies susirinkusiųjų amžiaus vidurkis 17-24 metai. Žinoma, yra ir išimčių – tarp organizatorių, prekeivių ir kitų, atvykusių pasidžiaugti amžina jaunyste, pasidalinti laiku su kitais. Tik jie gal šiek tiek satūresni – šokantys prakraščiuose, stebintys, sėdintys po obelimis. Tokie kaip aš, truputį pensai jau, bet labai besidžiaugiantys, jog auga nauja, spalvinga, kūrybiška, mokanti save išreikšti, karta.

Slaptažodis: hipis

Pagrindinė festivalio įdėja – meilė, laisvė, laimė, saulė ir saulėti žmonės, kurie kasmet grįžta namo. Tai gali apčiuopti renginio apraše, jo aplinkoje, dalyvių aprangos stiliuje, skambančioje muzikoje – ji visa apie pozityvumą, jausmus ir amžiną troškimą kovoti už tiesą, taiką ir gerumą. Manau, ši tema, nors ir nebėra originaliausia, tačiau pati iš savęs amžina ir teisinga, čia puikiai, nebanaliai atskleista. Šiame laike ir vietoje tikrai susitelkę malonūs ir šviesūs žmonės, kurių pankiškumą, metališkumą, hipsteriškuką puikiai apjungia nerašytos draugiškos šios vietos taisyklės.

Beje, organizatoriai užsiminė, jog praėjusiais metais „Saulėtosiose naktyse“ dalyvavo daugiau žmonių, tačiau šiemet jie sąmoningai bandė reguliuoti ir truputį sumažinti publikos apimtis. Jie neturi komercinių siekių, o festivalio auginimas auditorijos prasme nebūtinai padėtų jo kokybei, nebūtinai gerintų mažo, spalvingo, taikaus festivaliuko atmosferą.

Saulėtosios naktys 2016 / didžeridū

Garsai

Kaip minėjo mano kalbinta labai nuotaikinga ir draugiška organizatorė Reda (beje, man užsiminus, jos turiu seserį tokiu vardu abi susišypsnojome tarsi nuo šiol turėčiau dar vieną), į „Saulėtų naktų“ sceną priimami tie, kurie nori groti. Pasak jos, didelės muzikinės selekcijos nėra.

Girdėjau latvius „Pink Elephant“, baltarusus „Place To Be“, lietuvius – „ Uprising Tree“, Darius Žvirblis, „Sirupas“ ir kitus. Dainuojamoji poezija, regis, fankas – trumpai tariant, buvo nuoširdu ir paprasta. Tai nėra muzika, kuri sukasi mano kasdieniuose grojaraščiuose, tačiau atlikėjui iš širdies stengiantis ir atiduodant save scenoje čia ir dabar, būtų keista nesimėgauti. O dar „Jama & W band“. Šieji savo dideliu talentu saliutavo pačiu geriausiu renginio metu ir jų improvizacija tikrai buvo verta šio laiko. Bent pora kartų gyvenime reikia pamatyti kaip Jama atveria savo nesibaigiančias buitinės poezijos gelmes ir galingai slemina apie viską, kas vyksta aplink.

Jama&W

Dviejų SN festivalio scenų – pagrindinės ir mažosios scenos, kurioje skambėjo įrašai bei buvo skaitomos paskaitos, garsyną papildė nuolat festivalio erdvėse pulsuojantys workshop’ai (kūrybinės dirbtuvės) bei kolektyvinės muzikinės improvizacijos. Jose buvo galima pūsti didžeridū, mušti būgnelį, skambinti mėnulio būgnais arba damreliais.

Tad obuolių sodas buvo nuolat kupinas kaitros, saulės ir muzikos, kur riba tarp atlikėjo ir žiūrovo neryškiai raibuliavo ore.

Nekoncertai

Festivalyje akį traukė laikinos tatoo su chna, buvo galima pavaikščioti lynu, žaisti tinklinį, užsiiminti joga, klausytis paskaitų. Pastarosiomis mane sudomino žinomas Lietuvos žurnalistas (šiuo metu – seimo narys) Rokas Žilinskas. Neturėjau jokių lūkesčių, tačiau tai, ką išgirdau per pora valandų, man patiko. Patiko jausmas, jog saulei plieskiant ir deginant mano veidą girdžiu naudingas mintis iš patyrusio žmogaus lūpų. Jis šioje aplinkoje kažkaip keistai tinka... gal dėl bandomų įdiegti sveikos gyvensenos principų savo, kaip pats sakė, sveikstančio alkoholiko, gyvenime? O gal dėl to, jog programoje jis buvo toks netikėtas?

Saulėtosios naktys 2016

Manau, SN pasiūlytų veiklų visuma puikiai išryškino esminį šio festivalio skirtumą kitų festivalių atžvilgiu. Visi užsiėmimai buvo labai paprasti, kuždantys apie esmes, mažus dalykus ir apie žmogų kaip visa ko centrą. Sudominama čia buvo be ypatingų techninių sąlygų – gipso baseinų, atrakcionų ar kitų brangių dalykų, kurie vis gausiau važiuoja į didžiuosius festivalius. Pusė dienos žmonės tiesiog mėtė obuolius į pintinę, tiesiog bandė jogos pratimus, tiesiog mušė būgną arba voliojosi pievoje.

Kainos

Nuvykusi į šį renginį labai apsidžiaugiau, jog nepasiėmiau nei maisto, nei gėrimų. Alkana nebuvau nė minutės, nes pusryčiams man buvo pasiūlyta košės, pietums vegetariško plovo, vakarienei – picos, kitiems pusryčiams – sriubos. Nors veikė čia vos trys prekyvietės, jeigu skaičuosime riešutais ir saldėsiais prekiavusias moteris, tačiau viskas buvo be galo skanu, sveika ir pigu. Alus – 2 eurai, visa kita nuo 1,5 iki 3,5 eur. O kur dar maloni šypsena ir šilti juokeliai iš kitos prekystalio pusės. Neįtikėtina.

Pats festivalis, mano žiniomis, penktadienį kainavo 15 eurų. Nesekiau visos bilietų kainodaros, tačiau galiu teigti, jog tai vienas draugiškiausių festivalių Lietuvoje dar ir kainos atžvilgiu.

Ačiū už galimybę patirti lašelį besibaigiančios vasaros saulės! Sėkmės ieškant šiltų idėjų kitiems metams, kai jau švęsite DEŠIMT.

 

--

Rašė ir fotografavo Gintarė Kašelionytė
manofestivalis.lt
Daugiau nuotraukų albume FACEBOOK