Rūta iš "Bebro blyninės": apie festivalius ir blynus

Rūta iš „Bebro blyninės“: apie festivalius ir blynus

Nuotrauka Norberto Kazlausko

Festivalių ir blynų mėgėjai turėtų prisiminti švytintį Rūtos Dambrauskaitės veidą. Žaismingais kirpčiukais išsiskirianti mergina 2011 ir 2012 metų vasaromis kone kiekvieną savaitgalį leisdavo muzikos festivaliuose ne tik besimėgaudama muzika, bet ir kepdama vis tobulesnius blynus.

Kas nežino, "Bebro Blyninė" – tai linksma bei draugiška blyninė bei vasaros festivalių palydovė, kurios tikslas – pradžiuginti visus blyninius ir neblyninius vartotojus stebinančiai skaniais blynais. O Rūta – mergina, kuriai teko keletą vasarų joje padirbėti. Ir dabar ji su Manofestivalis.lt skaitytojais dalinasi įspūdžiais bei komentarais apie festivalius bei darbą.

Kas Tau yra "Bebro blyninė"?

Man "Bebro blyninė" yra festivaliai, kelionės po Lietuvą, kokybiška ir niekada nenutylanti muzika, nemigos naktys (pabaigusi pamainą renkiesi – ar eiti miegoti, pailsėti, ar dalyvauti festivalyje), nuovargis, kava su pienu ryte, keisti žmonės, didelė įvairovė, begalinis juokas, tos pačios frazės, tešluotos prijuostės, saldi akimirka, kai nusiimi prijuostę, nes baigiasi tavo pamaina, daug daug blynų, patirtis, galimybė, pažintys, nesibaigiančios eilės, komandinis darbas.

Kaip, kada ir kodėl prisijungei prie jų veiklos?

Dirbti "Bebro blyninėje" pradėjau 2011 metų vasarą. Ieškojau darbo, viena pažįstama pasiūlė padirbėti blyninėje po muzikos festivalius. Kodėl gi ne! Galimybė pamatyti visus festivalius nemokamai, užsidirbti, klausytis mėgstamos muzikos, susipažinti su naujais žmonėmis, įgyti patirties tikrai viliojo. Prisijungusi tikrai nenusivyliau. Vadovai jauni, draugiški, supratingi, kiti darbuotojai taip pat smagūs, kolektyvas šaunus.

Kiek laiko dirbai? O gal ketini ir šią vasarą dirbi "Bebro blyninėje"?

Dirbau dvi vasaras. Festivaliai prasideda nuo pirmojo liepos savaitgalio, tai dirbti reikia du mėnesius. Šią vasarą "Bebro blyninėje" jau nebedirbsiu, nes atsirado kitų planų.

Kokius įspūdžius paliko darbas festivaliuose?

Įspūdžių nors vežimu vežk. Pirmiausia – pamatai žmonių, kokių gyvenime nesi mačius, išgirsti tokių dalykų, pastebėjimų, klausimų, kokių niekada nesi girdėjus. Daug mielų, pozityvių žmonių, su šypsenomis veide, tokiems norisi iškepti kuo tobulesnės formos blyną, ar nuostabiai apskrudinti.

Bet... Sutikau labai daug nekantrių, piktų, nemandagių žmonių, kurie dar ir nekokią repliką numeta, o tu viso labo darei savo darbą... Ko išmokau – kad kai kuriems žmonėms nesinori iškepti tobulos formos blynų. Taip pat, kad visada reikia šypsotis ir būti mandagiai. Nors viduj cunamis.

Rūta iš „Bebro blyninės“: apie festivalius ir blynus

Nuotrauka Martyno Siruso

Kiek festivalių esi aplankiusi su "Bendro blynine"?

2011 m. – penkis, 2012 m. – šešis festivalius. Savo malonumui aplankydavau ir "Galapagus". Tai praktiškai visi vasaros savaitgaliai festivaliuose.

Kokius blynus siūlote klientams? Kokie pačios mėgstamiausi? (o gal iš viso nebesinori žiūrėti į blynus? ;)

Na mano mėgstamiausi visada buvo ir bus su kumpiu, sūriu ir česnakiniu padažu. Tokius visiems ir rekomenduoju. Dar labai populiarūs ir skanūs su "Nutella" ir bananais. Pati blynų niekada nebekepu, o ir kavinėse, restoranuose blynų jau niekad neužsisakau, nes jų atsivalgiau ir atsižiūrėjau jau keleriems metams į priekį.

Kadangi teko aplankyti ne vieną festivalį, gal gali įvardinti jų didžiausius skirtumus?

"Tamsta Muzika" festivalyje būna daugiausiai žmonių, didžiausi srautai, didžiausios eilės – žmonės kartais laukia eilėje net po dvi valandas. Nors sukamės kaip įmanoma greičiau, visgi žmonių kiekis daro savo. Į festivalį "Tamstą" susirinkusius žmones apibūdinčiau kaip... Įdomius.

Labai daug jaunuolių, daug "miesčionių", gal kiek įnoringa publika ten susirenka, pasitaiko ir nelabai malonių klientų, kartais ir šiurkščių, ko mažai pasitaiko kituose festivaliuose. O muzika nekinta metai iš metų. Dažniausiai festivalio "Tamsta" metu lyja, todėl visi žmonės su guminiais batais. Šis festivalis būna labiausiai įtemptas.

"Velnio Akmuo" – vienas iš mėgstamiausių mano festivalių. Ir prijaučiu sunkiojo roko, trasho stiliui.  Labai mėgstu žmones, kurie yra nuoširdūs, paprasti ir geri.  Šiame festivalyje blynus perkantys žmonės visada su šypsenomis, nerūpi jiems, kiek  eilėje lauks, visada palieka "arbatos". Ir  visada ateina valgyti blynų dar kartą bei negaili komplimentų: "jūsų blynai patys skaniausi". Dar patinka tai, kad dažnai blynus perka ir patys muzikantai, todėl labai smagu ir įdomu būna su jais pabendrauti. Aišku, po festivalio norisi ramybės, nes muzika groja labai garsiai, dažniausiai su klientais reikia susišūkauti, kad išgirstum, kokio blyno nori.

"Tundra", "Satta Outside" – du nerealūs elektroninės muzikos festivaliai. Mano vertinimo skalėje "Tundra" užima aukščiausiąją vietą. Festivalis "Tundra" susirenka absoliučiai visus pliusus: teritorija didelė, tvarkinga ir su nuostabiomis dekoracijomis, švari upė, yra dušai, gera muzika, daug scenų, veiklos, įvairių krautuvėlių, kūrybinių dirbtuvių, visada nuostabus oras.

"Satta Outside" nusileidžia: ne visai tvarkinga aplinka (vizualiai), žmonės, išsibarstę didelėje erdvėje, nepajunta tikrosios festivalio dvasios (mano supratimu, festivalis turi trims dienoms nukelti į kitą pasaulį) – dažnai "pabėga" iš festivalio į Šventąją, kur lanko restoranus, deginasi pajūryje. Be to upė visada būna ledinė, nors muzikos kokybe "Satta Outside" patinka labiau nei "Tundra". Žmonės abiejuose festivaliuose draugiški, kantrūs ir smagūs.

"Mėnuo Juodaragis" – labai įdomus festivalis, visi ramūs ir tykūs kaip avinėliai, publika vyresnė, klientai nepiktybiški. Muzika labai kokybiška. Labai keista lyginti "Galapagus" ir "Mėnuo Juodaragį", nes jie vyksta toje pačioje Zaraso saloje, bet festivalio koncepcija visiškai skiriasi.

"Galapagai" visada būna pilni, žmonės klega, bruzda, kruta, šokinėja, o "Mėnuo Juodaragis" pustuštis, daug šeimų: ilgaplaukiai vyrai, moterys, žemę šluojančiais sijonais, lakstantys vakai. Atrodo, kad tuoj, užgrojus liaudies ritmams, visi ims šokinėti aplink laužą. Taip pat festivalyje "Mėnuo Juodaragis" galima pamatyti indėnų, dalyvauti jogos užsiėmimuose ar nusipirkti dirbinių iš medžio.

Į festivalį "Karklė" susirenka labai panašūs žmonės, kaip ir į "Tamstą“: jauni, miesčioniški. Bet "Karklėje" smagu, nes festivalis vyksta ant jūros kranto: scena visai šalia jūros, taip pat yra šokių scena, kur vyksta lotynų šokiai iki ryto, nesibaigiantys tinklinio turnyrai. Daug žmonių, visi šypsosi. Įspūdžiai geri.

"Bliuzo naktys" – vėjavaikių, laisvės, juoko ir meilės festivalis. Šviečia saulė, visi šypsosi, vieni kitus myli, groja bliuzas. Per "Bliuzo naktis" būtinai turi lyti, nes tada visi eina šokti per lietų. Kažkoks rojus. Žmonės draugiški, bet eilės labai ilgos, nes nelabai yra kitų maitinimo vietų, todėl visi valgo "Bebro Blyninėje".

Kaip ir visuose darbuose, turbūt ir "Bebro blyninėje" pasitaiko visokių nuotykių. Gal gali papasakoti ką nors iš darbinio gyvenimo? 

Smagiausias nutikimas buvo 2012 vasarą per "Velnio Akmenį". Buvo vidurnaktis, pats įkarštis. Scenoje kriokė muzikantai, metalistai prie scenos intensyviai kratė galvas. Trankus būgnų mušimas mus net versdavo dirbti greičiau, atrodė, kad gali koks velnias botagu nuplakti jei neskubėsime. Ir tada... Dingo elektra!

Geriausias dalykas – mūsų viryklės buvo ne elektrinės, o dujinės, todėl galėjome kepti blynus. Tik problema ta, kad nieko nebuvo įmanoma matyti tamsoje. Eilėje laukė dvidešimt ar trisdešimt žmonių. Ir festivalininkai, norintys blynų, suskubo mums padėti: vieni švietė su žiebtuvėliais, kiti – žibintuvėliais ar telefonais, kad tik nesustotume kepti. O fone skambėjo pašėlusi ir velniškai greita muzika. Mes, kepėjos, patyrėme didžiulę įtampą. 

Kai paduodavome iškeptus blynus, klientai pradėdavo dėkoti plodami. Elektros nebuvo dešimt minučių. Tai – labai ilgas laikotarpis, nes "Bebro blyninėje" visada labai daug darbo ir greitas tempas.

Dar vienas iš ryškesnių (karštesnių) prisiminimų iš 2011 m. vykusio festivalio "Tundra". Buvo labai karštas savaitgalis, apie 30 laipsnių. Mūsų vagonėlį kaitino saulė, negana to, viduje buvo įjungtos keturios blyninės. Tad viduje buvo ekstremaliai karšta – teko dirbti 40 laipsnių karštyje!

Ačiū Rūtai už nuoširdžius atsakymus! 

Kalbino Miglė Narkevičiūtė