Revolution Festival 2016 - jaunas, pozityvus ir ambicingas

Revolution

Revolution - jau trečius metus vykstantis jungle, drum and bass, hardcore, breakcore, dub, psy-trance raggatek ir dar bala žino kokį kiekį laužytų ritmų karalystės subžanrų, kurių galbūt net nežinau, apjungiantis festivalis, šį savaitgalį praūžė pro Utenos apylinkes.

Buvau Revolution'e pernai ir labiausiai įsiminė muzika bei šviesos. Skamba lyg būtų nedaug? Na, muzika man visgi yra pirmoje vietoje renkantis bet kokį festivalį ir būtent džiunglių muzikai visada turėjau silpnybę, o šviesos buvo įspūdingi lazeriai, ryškiai įsirėžę į atmintį ir į telefoną. Skamba truputį stipriau, ar ne? Na, bet kokiu atveju šiemet festivalis žadėjo daug daugiau nei pernai. Tiek muzikine, tiek ir organizacine prasme, tad klausimas "važiuoti ar nevažiuoti?" nebuvo kilęs.

Įėjimas

Prisipažinsiu, net žinodamas kad išpažintis nuo atsakomybės neatleidžia, dėl asmeninių priežasčių atvykau į festivalį tik šeštadienį (už nuodėmės išpirkimą sukalbėjau devynis "Jah bless", prašau labai nesmerkti). Sutikimas - super: apsauginiai griežti (vėliau dar prie jų sugrįšim), organizatoriai - organizuoti, susikaupę, tvarkingi, netingintys skirti laiko turui po festivalį ir dar duodantys saują kuponų maistui. Vieta tikrai labai gera - visur maloni prigulti tinkanti žolytė, miškelis pavargusiem nuo saulutės, palapinių miestelis prie pat scenos, nereikia kilometro keliauti ir jį. Žinoma, užmigti su muzika yra asmeniškai daug maloniau negu be jos. Dar yra ežeriukas, lieptelis, net miestelis netoli, jei kartais pritrūktum atsargų. Žodžiu vieta - gerai.

Promised Land

Pagrindinė scena (Promised Land), papuošta išdidžiu Jah Nation'o Liūtu, atsivežė pernai beislainais šaudžiusį reivo tanką, tik pamačius iškarto buvo aišku, kad pagrindinis veiksmas vyks čia. Prie scenos, vėlgi, graži žolytė prisėsti, lygus žemės paviršius (kas man, asmeniškai, yra labai svarbu, nes labai malonu kai žinai, kad šokdamas neįminsi į kokią duobę ir neišsisuksi kojos), daug vietos ir jau neatsiejama festivalių dalis - stalo futbolas (netgi stalo tiesumu negalima buvo skųstis).

Neverland

Antroji scena (Neverland) buvo Techno ir Psy-trance namai (atitinkamai ši muzika grojo dieną ir naktį), išpuošta psichodeliniais elementais, ir paslėpta jaukioj miško apsupty. Tiesa, šeštadienį šios scenos teritorija dėl lietučio ir dirvožemio tendencijos tapo purvu, nes buvo trypiama festivaliečių kojom, tačiau atsirado šieno, už kurį verta pasakyti dar vieną didelį komplimentą organizatoriams.

Šienas

Nežinau, ar tai buvo sugalvota vietoje, ar suplanuota: "Jeigu lis, tai nusipirksim pas kokį ūkininką šieno", bet labai gražus niuansas iš organizatorių pusės. Miškelyje prie scenos - workshopai, jaukiam pusiasaly - tiltelis, naktį nudažantis vandenį ir festivaliautojų kojas mėlynai, ir žinoma, pilnas miškas hamakų chillui ir ilgiems pokalbiams.

Tiltelis

Kalbant apie hamakus, verta paminėti, jog neseniai radijo laidoje svečiavosi festivalininkas Rytis ir jis pasakojo kad kartais į festus važiuoja vienas, neimdamas nieko tik miegmaišį. Aš pats visada įpratęs festivaliauti su gana daug patogumų, tokių kaip mašina, palapinė, kilimėlis ar pripučiamas čiūžinys, atsarginiai rūbai ir dar krūva šlamšto, kurio dalies beveik visada net nepanaudoju. Paklausęs jo istorijos užsimaniau ir pats pafestivaliauti bohemiškai. Pasiėmiau fotiką, štatyvą nakčiai fotkinti, miegmaišį, litrą vandens, powerbank'ą ir dar porą smulkių daiktų. Pusę jų palikau pas pirmus surastus draugus ir išėjau susipažint su aplinka.

Lieptelis

Pirmą kartą festivalyje fotografavau ir turiu pasakyti, pradžiai nebuvo labai drąsu, bet ilgainiui apsipratau ir supratau kad tai puikus būdas susipažinti su žmonėmis. Vėliau dar supratau ir kitų dalykų kaip pvz. "kodėl tie fotografai naktį reivinančių žmonių nefotkina" arba "kodėl kartais nufotografuoja tave ir po to nerandi niekur tos nuotraukos". Dažniausia jos tiesiog išsiliejusios gaunasi, ypatingai tamsoje. Na, bet man labai patiko ši veikla ir, manau, kad į festivalį fotoaparatą dažniau prigriebsiu, bandydamas tobultinti fotografijos žinias. Bet grįžkim prie Revoliucijos.

Dubstep

Dieną saulutei pro debesis švystelint grojo dub'as, kurį vėliau pakeitė dubstepas, o žemiems dažniams turiu labai didelę simpatiją, tai šviesias dienos valandas praleidau besisukiodamas aplinkui "Promised land" sceną. Kadangi jau praleidau penktadienio headlainerius Jacky Murda ir Demolition Man'ą, tai klausiau kokių dešimt žmonių apie pasirodymą, žiūrėjau, gal penkis video su raggajungle beatais, papuoštais it iš machine gun'o, jamaikietišku akcentu beriamais žodžiais. Visi atsiliepimai, kuriuos girdėjau, buvo labai teigiami. Žodžiu, supratau kad buvo labai massive. Ėjau atgailauti toliau, ir pasistiprinti prieš vakaro DJ HoT pasirodymą.

Revolution Festival 2016 - jaunas, pozityvus ir ambicingas

Negaliu neparašyti apie maistą. Dažniausia man festivalyje maistas yra tik maistas ir valgau minimaliai - tiek, kad būtų pakankamai energijos taškytis, tačiau su "Revolution" buvo truputį kitaip. Čia maisto kokybe buvo labai kruopščiai pasirūpinta. Kilo net įtarimas, kad vyko konkursas ir išankstinės patiekalų degustacijos. Nesuspėjau paragauti visko, bet tai, ką paragavau, buvo nuostabu. Lengvai aštrus meksikietiškas maistas, pilnas daržovių ir gvakamolės - kaip vitaminų kokteilis. Beigelis su lašiša - pasakiški pusryčiai, o apie "Laukinis" picą tai išvis trūksta žodžių. Traškus, plonas, lengvai apskrudęs, krosnyje keptas paplotis, švieži ingridientai, ne per daug sūrio, šviežia rukola. Maisto pasirinkimas - dešimt iš dešimt.

Publika

Dar labai norėčiau pasakyti porą žodžių apie festivalio publiką, kuri man buvo tikrai malonus siurprizas. Reivuose lankausi dažnai jau ne vienerius metus ir esu sutikęs įvairių žmonių, kurie nebūtinai būna linksmi, pozityvūs ir draugiški. Revoliucijoj susirinkę žmonės tikrai nustebino savo nuotaikom ir požiūriu į gyvenimą. Paprastumas ir šiltumas bendraujant tikrai ne kartą suvirpino širdį ir galiu pasakyti, kad revoliucija bent jau šiame festivalyje įvyko daugiau nei viena prasme reiverių tarpe.

Tiesa, buvo ir nemalonesnių nutikimų, kaip kad tai, ką jau turbūt skaitėte apie kelis žmogeliukus, kuriem festivalis baigėsi liūdniau. Asmeniškai, apie šiuos dalykus turiu stiprią nuomonę, kurios stengiuosi niekam nepiršti, tačiau pasakysiu: manau kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už tai, ką jis pasirenka daryti su savo kūnu ir bandymai geros nuotaikos trūkumą kompensuoti įvairiais išoriniais dalykais niekada nepriveda prie gero, bet kiekvienas nueina savo kelią kad tai išmoktų. Tikėkimas, kad tie žmonės vienaip ar kitaip galiausia irgi to išmoks.

Stalės fūlas

Girdėjau keletą nemalonių atsiliepimų apie apsauginių pasirinkimą, tačiau girdėjau ir malonių. Ir nors, pripažinsiu, vos tik atvykus truputį nejauku būti saugomam lengvai rūškanų veidų, vėliau išgirdau ir kitokių nuomonių apie apsaugą, ir netgi gavau progą jomis įsitikinti. Vienas iš apsauginių priėjo mums bežaidžiant stalo futbolą ir bandė padėti priešininkei man "užkalbėdamas dantį". Nors jam nepavyko ir pergalė buvo mano (sorry, Margo), tai tikrai įrodė draugės žodžius, kad nors ir į savo darbą vyrai žiūri rimtai, viduje yra mieli kačiukai.

Promised Land

Saulei besileidžant pultą perėme DJ Mamanija, kviesdamas visus paskutiniam pasitaškymui. Kaip visada, su live set'u, parodė kad DJ scena Lietuvoje į muziką nežiūri pro pirštus. Jis efektyviai visus apšildė maišydamas hip-hopą su raggajungle prieš šeštadienio headlainerį DJ HoT, kuris iš Rusijos atvyko į Lietuvą jau net ne pirmą ir ne antrą kartą.

DJ HoT

Su Raggajungle muzika susipažinau prieš maždaug penkis metus, būtent šio dj dėka. Vienas iš draugų turėjo į telefoną įsimetęs jo set'ą į telefoną, kelionės metu visą jį praklausęs buvau užkabintas ilgam. Vėliau ateinančius mėnesius klausiau visus įrašus, kuriuos galima tiesiog nemokamai parsisiųsti iš killarecords.com. Tai buvo tiesiog puiki terpė susipažinti ir pamilti šios muzikos niuansus ir subtilybes. Už savo dabartine meilę laužytiems ritmams turėčiau būti dėkingas jam, labiau nei kažkam kitam, taigi klausant iki skausmo pažįstamus gabalus ir kartu dainuojant per metus mintinai išmoktas lyrikas jaukioj aplinkoj, papuoštoj lazerių šou su šalia linguojančiais draugiškais ir šiltais žmonėmis, buvo kaip jaunystės svajonės išsiplidymas. Labai ačiū HoT, tikiuosi Lietuvoje pamatysim tave dar ne kartą.

Cr-Edit

Vakaro raggajungle dalį užbaigė lietuvos laužytų ritmų muzikos pionierius ir bass kultūros kertiniu akmeniu tapęs Cr-edit aka Doctah Jahngle, kartu su Baltijos čempionais nuspalvindamas šokių aikštelės muzikinių dažnių terpę pozityviom ir energingom melodijom. Kojom apšilus vairą peremė viešnia iš Latvijos Nati, ir jungle ritmus keitė į dar stipresnius dažnius. Buvo panašu į raggatek'ą, bet nenoriu susifeilinti rašydamas, koks tai buvo stilius nes panašu, kad buvo dar stipriau, kitaip sakant, pašokinėti reikėjo iki prakaito.

 

Chill

Patrypęs dar kelias valandžiukes pajutau, kad nedaug miego ir visa diena bastymosi po festivalį kūnui daro savo, ir susirinkęs miegmaišį lėkiau pailsint kojų. Fotoaparatą ir štatyvą planavau palikti ofise, tačiau į jį neįleido. Nebuvo įleidžiami net sąvanoriai, tik organizatoriai. Susiradau organizatorių ir šis mielai parodė, kur pasidėti daiktus. Turiu pripažinti, kad dėl to, kad "bilekas" neįleidžiamas į ofisą tik ramiau jaučiausi dėl paliktų daiktų. Miegojau hamake tarp scenų, buvo nešalta, tik paryčiais išsivyniojau miegmaišį, turiu pasakyti kad daug maloniau nei miegoti palapinėj. Daugiau gryno oro, ir belaipiojantys žmonės visiškai netrukdė, tikriausia dėl to, kad buvau labai pavargęs.

Sekmadienis

Sekmadienį iš festo išvažiuoti dar neskubėjau, todėl, kad labai jau gerai grojo, ir neturėjau su kuo grįžti. Tikrai malonu buvo tai, kad viso festo metu muzika nesustojo "Promised land" scenoje. Overall, norėčiau pasakyti kad labiausia patiko organizatorių darbas. Šis festivalis dar ganėtinai jaunas, ir šiemet buvo tikrai pasirūpinta, kad visi, kas bent kažkiek prijaučia laužytų ritmų muzikai, apie jį sužinotų. O tie, kurie nepasitaupė pinigų ir atvažiavo, būtų "užkabinti" sugrįžti čia dar kartą. Manau, kad drąsiai galiu sakyti, jog šis festivalis įtvirtino savo vietą ir vardą tiek rinkoje, tiek visų dalyvių širdyse, tad pats labai laukiu kitų metų, nes noriu pamatyti, kaip mus nustebins Jah Nation kitais metais.

Big ups.

Rašė Evaldas
Nuotraukos Kristinos ir Evaldo


Daugiau nuotraukų galite rasti čia