Reivas, festivaliai ir garsas - tai Doctah Jahngle!

Garsas! Tamsa! Reivas! Iki paryčių! Visada! Kyla klausimų, kur tokią vietą rasti? Alternatyva alsuojantis Vilniaus klubas "Gluck" gan greitai švęsiantis savo vienerių metų gimtadienį  jau spėjo  tapti  vienu iš Vilniaus naktinio gyvenimo traukos centrų. Ta proga nusprendėme pakalbinti "Gluck" renginių organizatorių, "Rastadienio" šeimininką, mūsų džiunglių balsą ir visiems puikiai žinomą - Doctah Jahngle.

Doctah Jahngle

Doctah Jahngle

Keliaukim į pradžių pradžią. Nuo ko prasidėjo tavo muzikinis kelias?

Visada sakiau, kad nuo gimimo, bet, matyt, metas atskleisti kada prasidėjo ne kelias, o greitkelis. Mokykloje su bendraminčiais Juliumi Mantu aka Black Box (Vault idėjinis vadas) ir Vaidu aka Duska vedėme šokius, turėjome įsteigę mokyklos radiją, taigi radijo DJ ir diskotekų vedančiuoju tapau devintoje klasėje. Vėliau vedamas neblėstančio noro groti, su draugų pagalba, mokyklos šokius pakeičiau miesto reivais, o mokyklos radiją pakeitė radijo centras, kur pirmąjį kartą mane su Drumm pasikvietė DJ Saga ir Rimas Šapauskas.

Doctah Jahngle

Doctah Jahngle

Ką tau reiškia muzika? Tai tavo hobis, aistra, darbas?

Muzika man visada buvo hobis, aistra, saviraiškos būdas, o dabar džiaugiuosi, kad pagaliau tai tapo ir darbu. Kiekvieną  penktadienį LRT Opus turiu savo laidą, dirbu "Gluck" renginių organizatoriumi, priklausau Olandų organizacijai "Bass in Ya Face", su kurių pagalba galiu prisidėti ne tik prie Lietuviškų džiunglių puoselėjimo, bet ir turiu galimybę dalyvauti dideliuose tarptautiniuose projektuose.

Ar iki šiol prisimeni pirmą, karščio pritvinkusį reivo vakarėlį?

Prisimenu ne tik pirmą ir ne tik karščio pritvinkusius vakarėlius, vien tik šis klausimas iššaukia begales prisiminimų ir labai sunku išskirti, kuris buvo tas pirmas ir karštas, nes viską prisimenu su nostalgija ir sentimentais. Įvardinsiu tą, kuris padėjo įgauti pasitikėjimo tuo ką darau ir įkvėpė padaryti dar daugiau. Jaunųjų DJ čempionatas Pilaitės vidurinėje mokykloje, kuriame užėmiau pirmąją vietą, grodamas jungle ir drum and bass, kai daugelis grojo tuomet itin populiarų house, varžydamasis su publikos numylėtiniu ir vietiniu vakarėlių rezidentu bei nuolatos kovodamas su vidiniu jauduliu. Gal publikai tai ir nebuvo pats karščiausias vakarėlis, bet aš buvau pritvinkęs karščio su kaupu.

Kaip manai, kokioje būklėje  yra  Lietuvos klubinė kultūra?

Sunku pasakyti, bet manau kad tarp nuolatinių ieškojimų ir bandymo išgyventi, nes yra tik keletas klubų turinčių savo kryptį ir dirbančių nuosekliai. Tačiau mes turime labai stiprią vakarėlių kultūrą, daugybę puikiai gyvuojančių tęstinių renginių, kuriuos apjungus su tinkamu klubu, gautųsi puiki kombinacija, turėtume ne tik stiprių vakarėlių, bet ir augančią klubinę kultūrą. Tiesą sakant aš jau stengiuosi  įgyvendinti šią idėją, nes tikiu kad "Gluck" taps ta vieta, kuri galės suburti vieningą bendruomenę ne tik lankytojų, grojikų, kūrėjų, bet ir renginių organizatorių, kurie bendromis jėgomis prisidės prie klubinės kultūros puoselėjimo ir mūsų tikslo - turėti vietą reivui visą savaitę iki paryčių.

Doctah Jahngle

Doctah Jahngle

Prie pulto ne kartą esi buvęs ir svetur. Kuo Lietuvos publiką išskirtum?

Pozityvumu, skleidžiamomis vibracijomis ir spinduliuojama šiluma bei įsitraukimu į reivą 1000 procentų. Tą gali patvirtinti net aukščiausio kalibro atlikėjai  iš svetur, keli šimtai Lietuvos džianglistų. Vakarų Europa tikrai nugalėtų mus reiverių amžiumi, nes kažkokiu stebuklingu būdu, jie randa galimybę netapti "per senais" tūsinti. Deja, su klubais situacija kiek kitokia. Dažnai biurokratinis mechanizmas ir tolerancijos trūkumas padėdavo "vietinei Babilono sistemai" nuspręsti  kas dirbs toliau, o kam jau metas užsidaryti. Ši tema pakankamai skaudi, kadangi renginių organizatorius daugelį dalykų turi pradėti iš naujo, jau nekalbant apie klubo ar baro savininką, tad tai, kad dabar aš „Gluck“, man teikia vilčių ir galimybę planuoti gerokai į priekį. Tiltas, upė, pieva, tinklinis, krepšinis ir skate parkas vieninteliai kaimynai - tobula aplinka reivinti nors ir kiaurą parą, be to čia gali būti jauku ir su 200-ais reiverių, o panorėjus „Gluck“  gali sutalpinti daugiau nei 1000. Taigi daugiau laisvės ir mažiau trukdžių. Klubinis gyvenimas neatsiejamas nuo kasdienio mūsų gyvenimo ir aplinkos, todėl viską stengiuosi priimti kaip natūralius pokyčius, kurie ilgalaikėje perspektyvoje neturi didelės reikšmės.

Susibūrimo vietos kito, buvusius klubus kaip "Vault" , "Intro" galiausiai pakeitė "Gluck". O kaip kito reiverių karta?

Viskas keitėsi kartu ir ratu, tai kas buvo nauja tapo sena, o vėliau tai kas sena buvo naujai atrasta. Dabar džiunglės išgyvena renesansą, grįžome į devyniasdešimtųjų pradžią, žmonėms reikia daug  Bass, masyvaus rave, prodiuseriai kokybiškiau ir naudodami modernias technologijas prikelia senosios mokyklos ritmiką ir nuotaikas. Net atlikėjai, kurių kūryba nukeliavo į kitus stilius, grįžta prie šaknų. Jei skaičiuosime paskutinius penkis metus, tai viskas pasikeitė labai smarkiai: publikos amžius, skonis, lūkesčiai vakarėliams, organizatoriams ir net elgsena šokių aikštelėje, bet jei matai bendrą ilgalaikį paveikslą, tai pasikeitė tik žmonių veidai, nes kažkas pamiršo rave, o kažkas jį atrado.

Kiekvieną penktadienį tave galima išgirsti vedant "LRT opus" radijo stoties laidą "džiunglių balsas". Kaip tapai džiunglių balsu?

Gražios svajonės vedamas Jungle gimė UK, o ten turėti laidą, transliuojamą nacionalinėje radijo programoje yra didžiausias laimėjimas, taigi ilgai norėjau atsidurti LRT. Ir galiausia tai įvyko po 4 puikių metų, praleistų su JaZzy, Zip FM eteryje kuriant Amenų Brolius, kur aš ir tapau Džiunglių daktaru. Beje, jis pirmas mane taip pradėjo vadinti, kiek vėliau vardą Cr-edit vis dažniau keitė Doctah Jahngle.

Doctah Jahngle

Doctah Jahngle

Keliaujam link vasaros su didžiuoju asorti - festivaliais! Ar užskaitai 13-ųjų vasarą?

Šimtu procentų. Aš pasirinkau teisingai, nesiblaškiau tarp visko ir išsirinkęs tai ko labiausiai noriu, įsijungiau festivalinę nuotaiką ir švenčiau.

Kokiais festivaliais mėgavaisi Lietuvoje ir kuriuos išskirtum kaip geriausius?

Neabejotinai, mano open air  festivalis numeris vienas – "Tundra". Jau dešimt metų, iš kurių 7 aš buvau kartu ir jis manęs niekada nenuvylė. Plačiausias mano skoniui artimos muzikos pasirinkimas, daugiausia artimų sielų suburtų į uždarą salą. Kiekvieną kartą tai kelionė, kuri kartais baigiasi kelios savaitės po festivalio. Šiemet aš net pavirtau Tundra. :))) Slėpdamasis po visais savo pseudonimais, bendrai suskaičiavus sugrojau apie 16 valandų setą. Tai buvo geriausia dešimtmečio dovana. Kitas nr. 1 – "Loftas Fest"!  Jį sunku lyginti su kitais festivaliais, nes jis apskritai toks vienintelis. Tai miesto šventė ir ne Gedimino prospekte ar Rotušės aikštėje, o gamykloje. Aš džiaugiuosi būdamas šio festivalio dalimi ir tuo, kad šiemet pavyko "Ravezilla cave" suburti svajonių line up, kurio priešakyje buvo vienas iš Jungle pradininkų Bizzy B. "Loftas fest" apskritai surinko didžiausią top atlikėjų sąrašą ir daugiausia į tai investavo. Jaukiausio festivalio titulą priskirčiau – "WTFest". Puiki vieta, viskas kompaktiškai  pasiekiama, o tuo pačiu puikiai išspręstas scenų ir garso sistemų išdėstymo klausimas, bei tobula "kluono scenografija" veikė kaip portalas, akimirksniu nukeliantis į atrodytų kitą erdvę. "Play Club", "Cafe de Paris" ir "Gluck" susivienijimas, matyt, tapo vienu geriausių derinių, kadangi tiek lankytojai, tiek atlikėjai atrodė kaip minia pažįstamų ir draugiškų žmonių, vienu metu ištrūkusi į gamtą. Pradžioje atrodęs keistas organizatorių sprendimas kluone vieną dieną pompuoti bass, o kitą spraginti techno, galiausia baigėsi tuo, kad praturtinau savo muzikinį skonį ir pradėjau mėgautis techno. Kitais metais net užsimaniau važiuoti į "Sūpynes". Draugų festivaliu man šiemet  tapo vasaros uždarymas su "Survivor". Pogrindinės kultūros perlas, susirinkęs vieną stipriausių Jungle bei Drum and Bass grojikų sąrašą. Tikras underground su rudenėjančiomis išdaigomis visiems, kurie sugeba išgyventi. Kadangi susirinko draugai ir draugų draugai, išgyvenimas tapo puikia pramoga. Aš išgyvenau kaip meškėnas ir kaip džiunglių kovotojas smogikas. Deja, dėl ligos teko praleisti mylimą brolių festivalį, vykstantį Liepojos paplūdimyje, "Sunshine Cafe", tačiau šiemet pirmą kartą buvau "Satta Outside" ir man patiko. Draugai kompensavo gero oro nepriteklių, o faktas, kad tai buvo vienintelis festivalis, kuriame aš nestojau už pulto, padėjo man atsipalaiduoti ir negalvoti, kas bus vakare, naktį ar rytoj.

Teko pasimėgauti ir tolimesniais festivaliais?

Šiemet pirmą kartą aplankiau "Sun and Bass" festivalį vykstantį Sardinijoje, mažame San Teodoro miestelyje. Festivalis trunka savaitę, o jo line up visi drum and bass grandai. Goldie, Fabio, Grooverider, Marky, Klute, A Sides, Storm, Makoto, Seba ir taip galima vardinti iki kol susipainiosi, ką paminėjai, o ko ne. Viskas vyksta Viduržemio jūros apsuptyje, pradedant slaptomis lokacijomis dieną ir baigiant prašmatniais tūkstančius talpinančiais klubais naktį. Šią vasarą tikrai vainikavo epizodas, kai pasitikau saulėlydį nuostabioje įlankoje su palmėmis pjaustančiomis dangų. Nuo stipraus vėjo ir šiurpuliukais bėgančiais per kūną nuo Klute, grojančio Ashram per galingą garso sistemą, stovinčią ant uolėto skardžio. Be to, šis festivalis man tapo kaip profesine komandiruote, senų tiltų atstatymui, nes Drum and bass, kaip ir Cr-edit yra vis dar didelė dalis manęs. "Gluck" yra puiki vieta palaipsniui atgabenti atlikėjus iš šio festivalio line up, o ir man tai buvo geras spyris dažniau groti drum and bass. Dar Olandijoje aplankiau kelis festivalius, į kokius nesiryžau keliauti Lietuvoje: Country muzikos ir Olandiškas Čili festas. Buvo smagu. Savanoriškai dirbau prie grilio ir mokiausi  iš virtuvės maestro Bob James, kaip teisingai miksuoti ne muziką, o maistą, skonius, o ne garsus. Festivaliai į kuriuos nebūčiau ėjęs, mane pradžiugino (mačiau net kaip žmonės per aštriausio čili burgerio valgymo turnyrą verkia, alpsta ar klykia).

Manau, jei būčiau aplankęs daugiau festivalių jie man taip pat būtų patikę. Nėra blogų ar gerų festivalių, visi organizatoriai pasistengę galėtų padaryti dar daugiau ir geriau, arba galėtų persistengę padaryti blogiau, visko pasitaiko. Visi turi teisę rinktis, bet jei jau pasirinkai, tai labai daug priklauso nuo paties tavęs ir gebėjimo džiaugtis gėriu bei užsimerkti prieš tam tikras smulkmenas. Ačiū tiems, kurie maloniai pasidalino savo vasara, stengiausi atsilyginti tuo pačiu. Didžiausias ačiū tiems, kurie savo savaitgalį pradeda Rastadieniu - JŪS JĖGA!

Ačiū Doctah Jahngle
Kalbino Dovi © ManoFestivalis.lt