Prisiminimai iš "Vilnius Jazz 2012"

Šiandieną socialinio tinklo facebook puslapyje radau naujieną – 26-tasis "Vilnius Jazz" festivalis pradeda išankstinių festivalio abonementų prekybą 2013-tiems metais. Bravo, Antanai, – pagalvoju mintyse, [Antanas Gustys – festivalio įkūrėjas, organizatorius arba tiesiog jo siela], o pati dar gyvenu praėjusio festivalio nuotaikomis ir prisiminimais.

Dar galvoje skamba paskutinis koncertas, vykęs piano.lt salėje, kur grojo pianistas iš Izraelio Omeras Kleinas. Ne tik grojo, bet ir šoko – kitaip nepavadinčiau jo atlikimo manieros. Būdamas vieninteliu traukos centru, muzikantas pasistengė išlaikyti dėmesį – grojant nevengdavo atsistoti – judėti visu kūnu. Tai vienas koncertų, kai tu, klausytojas, atsisakai kėdės ir nori toliau klausyti atsistojęs, pajausti, kaip muzikantas groja ne tik instrumentu, bet ir savo kūnu.. Trumpos istorijos prieš kiekvieną kūrinį, šmaikštūs juokeliai, skleidžiami garsai pirštams bėgant klavišais, fotoaparato spragsėjimas – visa tai sukūrė gerą atmosferą besiklausantiems. Laisvi, nevaržantys judesiai ir fortepijono muzika išlaisvino nuo bet kokių liūdnų rudeninių minčių. Žiniasklaidoj buvo minima, jog kritikai jį įvertino kaip vieną originaliausių savo kartos džiazo muzikantų, o aš turėjau progą įsitikinti, kad neveltui.

Ar simboliška, ar tiesiog patogus pasirinkimas, jog pirmasis ir paskutinis festivalio koncertas vyko toje pačioje erdvėje. J.Kuraitis, E.Kanevičius ir A. Gotesman atliko kūrinius tribute to John Coltrane. Amerikiečių jūreivio džiazo garsų visuma maloniai suvilgė gomurį ir paruošė skrandį sekantiems džiazo pasirodymams. Galiu sutikti, kad tai buvo labai geras aperityvas.

Kitos dienos koncertas rusų dramos teatre prasidėjo klepisto, kontrabosisto, būgnininko, elektončiko ir repuojančio juodaodžio grupe, pasivadinusia - Marc Ayza Group feat Blurum 13. 

Prisiminimai iš \"Vilnius Jazz 2012\"

Marc Ayza Group feat Blurum 13 (Ispanija)

Regis, vokalistas tikrai nėra prietaringas skaičiams. Jis itin šiltai bendravo su publika, gestais ir tekstu šamaniškai burdamas apie gyvenimo tėkmę, judėjimą, užpildant džiazo ritmams. Kaip bebūtų – ryšys su publika buvo užmegztas, bisas buvo prašomas tikrai garsiai. Po jų sekė Nguyen Le Songs of Freedom – prancūzų, kanadienčių ir belgų muzikantų sąjunga. Kaip D.Užkuraitis, koncerto vedėjas, pristatė: "roko dainos, perdainuotos džiazo ritmu yra pasmerktos sėkmei, koncerto metu paaiškėjo, kad tai labiau ne taisyklė, o išimtis. Nepaisant muzikantų neabejotino profesionalumo (itin panirę į atlikimą, jie mažai bendravo su publika), tai ir liko kažkur tarp džiazo, roko ir improvizacijos. 

Prisiminimai iš \"Vilnius Jazz 2012\"

Nguyen Le Songs of Freedom

Kitos dienos džiazo porcija buvo didžiulė – ant scenos užlipo 10 saksafonistų, tarp ir jų ir lietuvis Dovydas Stalmokas, besiburiantys po European Saxsophone Ensemble stogu. Ansamblyje groja 18-34 metų saksofonininkai iš dvylikos ES šalių, kurie buvo atrinkti meistriškumo kursuose. Tradiciniam muzikantų sąstate man visada saksofonas būdavo tarsi uoga ant pyrago, šįkart girdint jų tiek daug kartu ir skirtingų, tiek stebino, tiek ir kėlė šypseną. Vienareikšmiškai tai buvo geras apšilimas. Teatro foje, prie rūbinės, salėje – visur jautėsi laukimas.

Prisiminimai iš \"Vilnius Jazz 2012\"

European Saxsophone Ensemble muzikantai

Ko visi laukė – paaiškėjo po pertraukos, kai į sceną įžengė... Kalėdų senelis, oficialiai vadinamas Peter Brözmann. Šis 71-erių metų saksafonistas nesiskundžia nei plaučiu tūriu nei begaline energija. Nepriekaištingai atlikti džiazo gabalai, vienas po kito virpino. Buvo galima pajusti, kaip muzikantai puikiai jaučia vienas kitą, o dermė tarp instrumentų – absoliuti harmonija, kuri turbūt tik muzikoje egzistuoja.

Prisiminimai iš \"Vilnius Jazz 2012\"

Telieka tik gailėtis neišgirdus japonų nei Fuwa Works, nei Hikashu ir džiaugtis, kad lankantis tuose pačiuose džiazo koncertuose prasilenkėm rusų dramos teatro fojė. Jie net negrodami skleidė šilumą. Be to, suteikti galimybę festivalio muzikantams lankytis kitų atlikėjų koncertuose, yra labai gražus gestas iš organizatorių pusės. Tai ne tik būsimo koncerto reklama, dėmesys, bet tuo pačiu ir pozityvaus mikro klimato festivalyje kūrimas.

Ir nėr čia ko liūdėti, kad ne viską pamačiau - galvoje vis dar diūzgia, tai ką girdėjau. Simboliška - „Vilnius Jazz“ šiemet šventė savo 25-erių metų gimtadienį. Ir aš taip pat.

 

Parašė Kazar