POGO festivalis: mažas, unikalus ir pirmas

Svarbu ne dydis, o spyris – taip galima perfrazuoti garsų posakį, kalbant apie pirmą kartą prieš savaitę (gegužės 17-18 d.) vykusį POGO festivalį. Kuris, beje, buvo pirmūnas ir atidarė vasaros festivalių (open air'ų) sezoną.

Praėjus savaitei, suvirškinus visus įpūdžius, išklausius dalyvių atsiliepimus, drąsiai galima sakyti, kad POGO užmojis surengti nediduką festivalį gamtoje išdegė.

Nors ir pradžia nebuvo įtikinanti... Penktadienio vakarą Bražuolės stovyklavietę merkė lietus. Nestiprus, bet erzinantis. Stūksojo vos aštuonios palapinės ir galvoje kirbėjo klausimas – likti, ar nelikti? Penkiolika minučių pasvarsčius, POGO festivaliui buvo tarta taip. Tik kompanijos vairuotojas dar laužėsi. Ir tik dar po dvidešimties minučių suprato, kad kito kelio nebėra ir teks pasilikti.

Artėjant nakčiai žmonių ir palapinių kiekis didėjo. Uodų taip pat. Lietus kartais prislopdavo, tačiau ilgainiui jis tapo nebebaisus. Deja, grupės "Sweetsalt", kurie pirmieji lipo ant scenos, pasiklausyti nesusirinko gausus būrys žmonių. Tačiau vėliau, kai ant scenos grojo "Days of Eclipse", "Monkey Tank" , "Baltasis Kiras" prie scenos rinkosi basi šokėjai, kurių negąsdino net lietus.

Antrąją dieną ant scenos pasirodė "Floods & Crowns", "Chasing The Rise", "Karma", "Stiffer", grupės. Skeptikai kuždėjo, kad koks festivalis, kai vos kelios grupės gros... Tačiau pakako. Grupės paruošė pilnus savo pasirodymus, buvo galima išgirsti ir populiaresnes, ir naujesnes dainas. Pasirodymų metu susirinkusieji turėjo laiko ir pasiausti, ir ramiai prisėdę pasiklausyti pasirodymų.

Didžiausias minusas – pramogų trūkumas. Antrąją dieną, kai nuo pačio ryto pradėjo kaitint saulė ir po bemiegės nakties prie laužo buvo visiškai per karšta miegoti, norėjosi veiksmo. Organizatoriai pasirūpino stalo futbolu, lauko futbolu bei galimybe žaisti tinklinį, tačiau truko dar KAŽKO. Turbūt tokį poreikį išugdė ir festivalininkus išlepino didieji festivaliai, kurie pasirūpina ne tik grupių, bet ir pramogų gausa.

Kita vertus, POGO festivalis vyko gamtos apsupty, tad buvo puiki galimybė išsivaduoti iš monotonijos gniaužtų ir atsipalaiduoti ramiai laiką leidžiant gamtoje, dėl nieko nesukant galvos, besimaudant upelyje, kurio gylis siekė iki kelių (paėjus kiek toliau – netgi giliau ir buvo galima panirti), bendraujant su taikiai nusiteikusiais žmonėmis ir laukiant muzikinių pasirodymų vakare.

Festivalio mažumas privertė susirinkusiuosius jaustis it moksleivių vasaros stovykloje, kur visi labai greitai tampa draugais, rytus pasitinka prie laužo su gitaros skambesiu ir pokalbiais, kartu ir apie viską, ir apie nieką. Popietės – su bendra sriuba ir tokia gardžia, kad viena mergina, kuri sakėsi nemėgstanti kopūstų, negalėjo atsigardžiuoti kopūstiene.

Festivalis POGO gana šauniai ir jaukiai (čia ypatingai tinka šis žodelis) atidarė vasaros lauko festivalių sezoną. Egoistiškai norisi palinkėti jiems išlikti mažiems ir neaugti tam, kad išlaikytų bendruomeniškumą ir tą šiltą jaukumą, kuris festivalį padaro unikaliu.

POGO festivalis: mažas, unikalus ir pirmas

POGO festivalis: mažas, unikalus ir pirmas

POGO festivalis: mažas, unikalus ir pirmas

POGO festivalis: mažas, unikalus ir pirmas

POGO festivalis: mažas, unikalus ir pirmas

POGO festivalis: mažas, unikalus ir pirmas

POGO festivalis: mažas, unikalus ir pirmas

 

POGO festivalis: mažas, unikalus ir pirmas

POGO festivalis: mažas, unikalus ir pirmas


Daugiau fotografijų galerijoje arba facebook'e

Miglė Narkevičiūtė
Nuotraukos Giedrės Statkevičiūtės