Po festivalio (bauginančio vakaro istorija)

Po festivalio (bauginančio vakaro istorija)

Praeitų metų "Tamstos" festivalyje turėjome kiek baugų įvykį. Po festivalio šešiese pasilikome dar nakčiai tame pačiame miške, kur vyko "Tamsta". Smagiai leidome laiką, trynėmės festo zonoje, kol apie 3 valandą nakties kritome prie ežero pažiūrėti žvaigdžių. Tiesa, ramus žiūrėjimas ilgai netruko - iš miško į mus spiginti pradėjo kažkas su prožektoriumi. Visi kiek pasimetėm, bet pamatę tik vieną siluetą, o ne didelį banditų būrį, užkalbinom svečią. Pasirodo, kad pastarasis pasibaigus festivaliui ieškojo įvairių naudingų paliktų ar pamestų daiktų.

Kraupu tai, kad teko išgirsti mūsų pašnekovo patarimus, kaip su gyvsidabriu ar tai švinu padaryti beisbolo lazdos smūgį 10 kartų stipresnį. Įsivaizduok, puiki pokalbio tema 3 valandą nakties, miške, su visiškai nepažįstamu keistuoliu. Nenorėdami išgirsti dar kraupesnių dalykų, savo naujajam draugui pasakėme, kad einame miegoti. Atsisveikinome, išlydėjome ir sulindome į palapines. Miego dar iš tiesų nesinorėjo, tad užsiiminėjome kitomis veiklomis.

Po kokio pusvalanduko kalba vėl pasisuko apie užklydėlį. Aš pradėjau juokauti: "Įsivaizduokit, kaip siaubo filmuose - išlendu dabar iš palapinės ir į galvą parskrenda kirvis." Smagiai pasijuokėm, atsegiau palapinę, išlindau laukan ir... Ir į akis vėl spigina ta pati šviesa. Tąkart tikrai, šiurpuliai perbėgo nuo galvos iki kojų. Mūsų draugas vėl sugrįžo. Turbūt miškas išties buvo klaidingas, kad mūsų stovyklavietė jam vėl pasimaišė po kojomis. Jis mums pasakojo apie tai, kad namuose augina Jorkšyro terjerą, o mes jam - kad į festivalius pasiimam šautuvą... na, dėl viso pikto (tokia buvo taktika).

Naująją pažintį po kiek laiko vėl išlydėjome ir sulindome į palapines. Su draugu šįkart tūnojome dviese, atskirai nuo kitų - tuo atveju, jei reikėtų užpuoliką pulti iš pasalų (galvoj buvo visokių scenarijų). Atsimenu, kad seniai kada buvo taip baisu. Gulime, klausome. Nukrentantis kankorėžis skambėjo lyg žingsnis. Širdis mušė juodai. Vienu metu draugui parodžiau, kad metas šturmuot lauką, tad rėkdami šokom iš palapinės ir lauke radom... nieko. Radome ramybę. Pasirodo fantazija buvai visiškai įsisiautus. Užmigome.

Ryte prabudau nuo draugo balso: "Kristupai, jis vėl čia". Tiesa, ryte naujasis draugas atrodė toks pats keistas, bet nebe toks baisus - jis net sumuštinių mums atnešė! Tokia buvo pažintis su vieno iš įdomesnių nutikimų festivalyje kaltininku...

 

Pasakojo Kristupas Naraškevičius, "ManoFestivalis.lt"