NowJapan 2016: iš kur čia tiek daug žmonių?

NowJapan

Per paskutinius penkerius metus, kasmet norėdavau aplankyti „NowJapan“ festivalį. Draugai ir aplinkiniai žmonės visada atsiliepdavo apie jį teigiamai ir įdomiai. Taip pat esu nemenkas Japonijos kultūros fanas, tad pagalvojau „gal pats laikas nuvykti ir man?“.

Pirmas įspūdis įžengus į „Litexpo“ parodų rūmų teritoriją buvo šokiruojantis – iš kur čia tiek daug žmonių? Žinojau, jog „NowJapan“ buvo ganėtinai populiarus tarp Lietuvos anime ir žaidimų fanų, bet likau maloniai nustebintas, pamatęs įvairiapusišką minią. Nuo jaunimo su personažų kostiumais iki šeimų su vaikais. Kartu su kolega apžiūrėję programą nusprendėme išbandyti viską, ką mums šis renginys galėtų pasiūlyti.

NowJapan

Pradėjome nuo antrojo aukšto, kuriame buvo įsikūrę jaunieji rankdarbininkai, pardavinėjantys įvairiausius produktus: arbatą, plakatus, lipdukus, žaislus, pakabukus, net pagalvėles. Taip pat japonų kultūros atstovai dalino jų nacionalinius gardėsius, kurių paragavus liko klausimas „kas tai ir kaip tai pagaminta?“. Įvairiausi niekučiai, kurie sukėlė šypseną. Negalėjome patikėti, kad jie tikrai patys darė tai savo rankomis. Nuostabu!

Kai tik turėjome progą, pabendravome su pardavėjais, kurie, iš tiesų, buvo patys maloniausi prekybininkai, su kuriais teko bendradarbiauti. Pasiūlydavo ir arbatos išgerti, ir padovanodavo kokią nors smulkmeną kaip atsiminimą ar padėką.

Pasišnekučiavus, šiek tiek užkandus, nusileidome į pirmą aukštą, kuriame buvo įsitaisiusi pramogų salė. Joje vyko įvairiausios veiklos – vaikams buvo įkurtas konstruktorių dėliojimas per laiką, suspėjusiam įtilpti į laiko normą buvo išduodamas prizas (man neteko sudalyvauti, mat per senas...). Šiek tiek toliau, pamatėme savotišką „grožio saloną“, kuriame įvairiausiomis priemonėmis lankytojams buvo daromos unikalios šukuosenos. Prie salono, deja, buvo begalinė eilė, o taip norėjosi rožinės spalvos plaukų...

NowJapan

Toliau mūsų laukė žaidimų zona, kurioje buvo galima praleisti įdomiai žaidžiant įvairiausius virtualios realybės ar stalo žaidimus. Žinoma, ir čia eilės buvo nemenkos, tad mes tik pasižiūrėjome kaip žaidžia kiti. Iš tiesų buvo ganėtinai įdomu stebėti žaidžiančius žmones. Šalia buvo beveik tikra bažnyčia/santuokų rūmai su beveik tikru kunigu, kuriuose galėjai su savo draugu ar drauge beveik susituokti. Vestuvių procesas atrodė labai smagiai ir jaunatviškai, tikrai norėjosi pabandyti pačiam, tačiau mano kolega, man pasipiršus, nesutiko. Na, ką padarysi. Back to the friendzone, kaip pasakytų „NowJapan“ dalyviai.

Aplankius visas pramogas, pagalvojome, jog reikėtų paragauti „NowJapan“ siūlomų užkandžių, kurie taip pat ne ką mažiau nustebino, nei kiti siūlomi dalykai festivalio metu. Paragavome įvairiausių produktų,tarp kurių ir „Mochi“, kuris yra pagamintas iš ryžių su įvairiausių skonių įdaru. Šiek tiek pasimetėme, kai šie mochi buvo saldūs, nors gaminami iš ryžių, pasirodo tai Japoniškas desertas, labai unikalus skonis, kai kuriems lyg popierius, kai kuriems beprotiškai skanu. Dar vienas populiarus produktas – „Onigiri“ – taip pat iš ryžių,  tačiau jis jau buvo užkandis, ne desertas. Tai tuno ar vištienos gabaliukas aplipintas ryžiais kartu su jūros dumbliu. Skonis buvo ganėtinai panašus į sushi, tad likome patenkinti. Mūsų paskutinis paragautas dalykas maisto zonoje buvo, taip pat labai populiari tarp japonų ir jų kultūros mėgėjų, „Bubble tea“, susidedanti iš žaliosios arbatos bei burbuliukų, kurie turi savo išskirtinį vaisinį ar uogų skonį. Tokios arbatos ar gėrimo man niekada neteko ragauti, tad buvo labai neįprasta. Atsigėrus, burbuliukui sprogus burnoje, pajusdavai dar kitokį arbatos skonį. Žinoma, buvo dar daugybė desertų, ir kitų patiekalų iš Japonijos ir ne tik. Maistu likome patenkinti!

NowJapan

Paskutinioji festivalio dalis,tačiau pati svarbiausia, buvo „Cosplay“ konkursas (Cosplay – Costume + Play  - Animacinių, filmų, žaidimų ar kitų veikėjų įasmeninimas – jų kalba,manieros, apranga.). Po visų jaunųjų (ir ne tik!) atlikėjų pasirodymų likau be žado. Stebėdamas mąsčiau, jog jie visi įdėjo beprotiškai daug darbo į savo kostiumus bei pasirodymus. Kiekvienas jų personažas buvo unikalus, turėjo savo išskirtinių sąvybių, kiekvienas atlikdavo savo originaliai paruoštą pasirodymą (kalba, šokis, daina, vaidinimas ar tiesiog taktiškas pozavimas). Šis šou sukėlė įvariausias emocijas: juoko ašaras, liūdėsį, nuostabą, šiurpulį. Buvo nuostabu stebėti visus dalyvius ant scenos, demonstruojančius savo ilgą ir kruopštų darbą, tad laikas prabėgo greitai ir įspūdžiai buvo nuostabūs.

NowJapan

Pertraukų metu taip pat buvo neliūdna – buvo šokama, grojama gyva muzika. Labai įdomi grupė grojo ir skleidė banginių garsus. Skambesys buvo unikalus, niekur negirdėtas ir kiekviena nata kėlė malonius išgyvenimus.

Viską aplankius,apžiūrėjus, galiu drąsiai sakyti,jog likau labai patenkintas. „NowJapan“ sukėlė man nepamirštamą įspūdį, kokie žmonės yra talentingi ir kūrybingi, kai jie pasiryžę atlikti savo darbą kuo tobuliau, tad kiekvienam siūlyčiau apsilankyti šiame festivalyje, tikrai neliksite nusivylę, net jeigu nei karto neteko susidurti su Japonijos kultūra. Arigato, NowJapan!

Rašė Žilvinas Dubickas
Nuotraukų autorė Amanda Kalinauskaitė, daugiau galerijoje