„Music is the weapon“ arba muzikos revoliucija „Revolution festival 2017“

Ko gero kiekvienas (to norėdamas arba nebūtinai to norėdamas, žinot kaip ten būna: „kažkur kažką skaičiau, kažkur plakatą mačiau“) jau yra girdėjęs apie ketverius metus vykstantį elektroninės muzikos festivalį „Revolution festival“. Šis renginys per savo keturiasdešimt aštuonis gyvavimo mėnesius evoliucionavo iki tokio festivalio, kad šiandien drąsiai galima jį laikyti vienu laukiamiausių elektroninės muzikos open air‘ų metuose.

„Music is the weapon“ arba muzikos revoliucija „Revolution festival 2017“

„Revolution festival“ 2017 / Austėjos Šimkutės nuotr.

Peržvelgiant priešistorę, tai pirmasis „Revolution festival“  (2013) siūlė dvi scenas ir buvo orientuotas į tokius laužytus ritmus kaip jungle, ragga jungle, drum and bass, hardcore, ir kiek švelnesnius garsus kaip reggae ar dub (gerai gerai, šiek tiek buvo ir psy, ir jau išvardintų žanrų atšakų, kurias jų klausytojai tikrai žino). Padarę metų pertrauką (ir, ko gero, atlikę rimtus namų darbus), organizatoriai 2015 metais  prikėlė „Revolution“ festivalį antram kvėpavimui su trijomis scenomis. Dvi iš jų vėlgi buvo linkusios krypti sunkiosios elektronikos klausytojų pusėn (čia šypteli jungle, jungle tek, raggacore ir hardcore gerbėjai), trečioji scena priklausė ramesniems ritmams (juk dieną reikia ir pailsėti) ir ska, reggae, dub, dancehall muzikai. 2016 metais festivalis užkūrė dvi scenas: žinoma, stipriosios muzikos klausytojų organizatoriai nenuvylė, tačiau tais pačiais metais festivalyje skambėjo daugiau psy , techno ir minimal muzikos, o tai tam tikra prasme ir atvėrė muzikinius vartus platesniam klausytojų ratui. Visgi tik šiemet organizatoriai atidavė ilgai lauktą duoklę techno ir psy trance gerbėjams, skirdami šių žanrų melomanams atskiras scenas. Suskaičiavote? Taip, tikiuosi, kad neapsiskaičiavote: keturios muzikos pilnos dienos ir keturios viena už kitą įvairesnės muzikinės erdvės: „Promised land“ – reggae, jungle, „Space land“ – techno, „Dream land“ – psy trance, chillout, „Valhalla“ – hardcore, drum and bass.

„Music is the weapon“ arba muzikos revoliucija „Revolution festival 2017“

„Revolution festival“ 2017 / Austėjos Šimkutės nuotr.

Šiame festivalyje lankiausi jau trečiąjį kartą, pirmasis (visai neatsitiktinis) susidūrimas su šiuo renginiu įvyko 2013-aisiais, Utenos rajone, netoli Pakalnių miestelio. Dar gerai pamenu, kaip vienas iš organizatorių atvažiavo su dviračiu iki tuometinių mano namų Antakalnyje ir, į rankas įdavęs bilietą, dar palinkėjo gero festivalio; kaip po to skaičiavau dienas iki renginio jo laukdama – na, maždaug taip, kaip mažas vaikas laukia Kalėdų. Žinoma, festivalis buvo jaunas, skirtas draugams, draugų draugams ir draugų draugų draugams, tačiau jau tada buvo aišku, kad siekis kurti festivalį yra tikras, nekomercinis ir organizatoriai formuoja renginį ne dėl pelno. Galų gale pati festivalio idėja atsispindėjo ir muzikinėje koncepcijoje – suvienyti sunkių elektroninės muzikos skambesių klausytojus ir juos suburti į vieną vietą. Kai po metų pertraukos apsilankiau festivalyje dar kartą, jau Margavonių kaime, tačiau tame pačiame Utenos rajone, likau maloniai nustebinta. Pirmaisiais metais festivalis buvo tarsi prasičekinimas kas iš to gali išeiti, o tuomet, nutilę metams, po jų organizatoriai grįžo su trenksmu papildydami muzikinę programą ne tik geriausiais Lietuvos, bet ir užsienio atlikėjais, pilnai išnaudodami lokacijos erdves bei patobulindami organizacinius įgūdžius.

Į Varėnos dainų slėnį atvažiavau ketvirtadienį vakare, eilių prie bilietų nebuvo, todėl prie įėjimo manęs laukė tik bilietuotojai-savanoriai ir kas be ko – apsauga. Savanoriai palinkėjo gero festivalio, o apsauginis, saugodamas mane nuo alkoholio ir draudžiamų medžiagų pavojaus, akylai patikrinęs daiktus ir išklausęs mano  kelias minutes trukusią mantrą „tikrinkit, tikrinkit nieko vis tiek nerasit“, nieko nepešęs praleido mane toliau. Nešdama daiktus iki camp‘o vis mąsčiau, koks gi tas „Revolution festival“ bus šiemet. Aplinka kaip ir pažįstama: dar praėjusiais metais, čia pat, į paskutinę kelionę išleidau festivalį „Tundra“, o dabar čia grįžtu švęsti ketvirtosios „Revolution festival“ sukakties su išties įspūdingu line up‘u.  Ko tikėjausi? Gal geriau papasakosiu apie tai, ką gavau.

Šiaip ne taip pasistačius palapinę, kojos pačios vedė į festivalio gilumą, o pamačius į open air‘ą kviečiančius Liūto vartus, veide atsirado šypsenelė, kuri lydėjo mane ir viso festivalio metu. Tačiau festivalio vartai buvo tikrai ne pagrindinis „Revolution“ akcentas. Praėjus pro juos ir pastaruosius saugančius dar vienus apsauginius, dešinėje pusėje esančioje aikštelėje išvydau pirmąją, „Space land“ sceną – ji, kaip ir „Promised land“ scena, veikė jau nuo ketvirtadienio. Vykstant pasiruošimo darbams, organizatoriai į  facebook platformą kėlė pasiruošimo nuotraukas – pamenate gigantiškas vandens talpas? Na, H2O festivalyje tikrai netrūko, bet vandens talpos tapo pagrindiniu techno scenos elementu, tarnavusiu vizualizacijoms. Toliau keliaujant Varėnos dainų slėniu, miško glūdumoje ketvirtadienio vakarą dar buvo įrenginėjama „Dream land“ scena (taip, toje pačioje vietoje, kurioje buvo įrengtas ir praėjusių metų „Tundros“ psy trance stage‘as). Ji pradėjo veikti tik penktadienį, todėl po trumpo stabtelėjimo psy miškelyje toliau pėdinau link main stage‘o, už nugaros girdėdama nepatenkintus balsus dėl psy stage‘o neveiksnumo.

„Music is the weapon“ arba muzikos revoliucija „Revolution festival 2017“

„Revolution festival“ 2017 / Austėjos Šimkutės nuotr.

Patekusi į patį dainų slėnio epicentrą išvydau „Promised land“ erdvę, kuri buvo itin paprasta, tačiau būtent toje scenoje vyko nepaprasti dalykai su nepaprastais atlikėjais – žinoma, jie sentimentus kelti pirmiausia turėtų tiems, kurie prijaučia jungle, reggae muzikai ir jų subžanrams. Simboliška, kad festivalį šioje scenoje atidarė „Jah Nation“ komanda, kuri šiemet prieš pat renginį patyrė tiek sunkumų, jog vargu ar kiti organizatoriai būtų neužkasę vilčių rengti festivalio dar Pakretuonės miškuose. Palingavusi į „Jah Nation“ grojamų lengvai laužytų (ir gerai pažįstamų) melodijų taktus, pradėjau kursuoti tarp „Promised land“ ir „Space land“ stage‘ų. Prisipažinsiu – techno muziką atradau dar gana neseniai. Jeigu reikėtų rinktis tarp techno ir hard techno muzikos, anksčiau būčiau pasirinkusi pastarąjį muzikos žanrą, bet per pastaruosius metus, besilankant „Kablyje“, nuomonę spėjau pakeisti. Maždaug vidurnaktį nuėjusi į techno sceną, pamačiau pilną šokių aikštelę ir už dj pulto stovintį Jack Krass – ramiai palingavusi į taktą ir supratusi, kad techno dar kol kas skamba per ramiai, palikau pilną minią šokti su dar ganėtinai jaunu, bet perspektyviu techno atlikėju.

Vienas didesnių festivalio pliusų, kad kai kurių atlikėjų grojimo laikai buvo išplėsti nuo kelių iki net trijų ar keturių valandų laiko, o tai leido nutripinti į visus stage‘us, nesigailint, jog nepamačiau vieno ar kito mėgstamo atlikėjo. Didžiąją dalį pirmosios nakties laiko praleidau „Promised land“ scenoje, kur žmonės pradėjo rinktis gerokai po vidurnakčio. Sekantis grojo jungle (ir ne tik) muzikos atlikėjas ir nesumeluosiu, jeigu pasakysiu, kad jungle muzikos judėjimo Lietuvoje tėvas  Doctah Jahngle ir „Baltijos Čempionai“. Tiesa, geriausią vaibą čia kėlė Mr. Multiplex, kurį, ko gero, visi pamena iš kitų Lietuvoje vykusių renginių. Prie jo prisijungė ir MC  J-Man – galiu teigti, kad neveltui, nes festivalio lankytojai greitai įsijautė į pozityvius būgnų ir bosų garsus, kuriuose tinkamai įsikomponavo ir jau minėtų atlikėjų live‘as. Tiesą pasakius, olando ir brito pasirodymas tą vakarą man, kaip tikriausiai ir daugeliui, buvo netikėtas, tačiau iš tiesų išjudinęs elektroninės muzikos ištroškusius reiverius. Iš tos nakties labiausiai įstrigo Mr. Multiplex išdainuota frazė, kuri lydėjo mane ir viso festivalio metu: „music is the weapon“ – pastaroji tam tikra prasme reiškė ir pergalę prieš tai, kas vyko festivalio organizacinėje erdvėje.

„Music is the weapon“ arba muzikos revoliucija „Revolution festival 2017“

„Revolution festival“ 2017 / Austėjos Šimkutės nuotr.

Dar kartą užsukusi į techno šokių aikštelę ir trumpai paklausiusi Luc Shultz b2b Sumnikoff (fanai net plakatus į jų pasirodymą buvo atsinešę, beveik kaip per kokias sporto rungtynes), pasukau palapinės link. Eidama link jos sutikau paryčiais skrajojantį „Revolution‘o“ elfą, kuris, tarsi festivalių sensėjus, prabilo: Turiu tau milijono vertės pasiūlymą. –Nors milijono ir neturėjau, bet pasiūlymu susigundžiau: Na, – sakau. – Būk gera, pasistenk per visą festivalį gerai atitūsinti. – Elfas taip nuoširdžiai kalbėjo, kad pasinaudojau jo pasiūlymu, tik jau kitų dienų ir naktų metu.

Kalbant apie patogumus, tai mane nustebino dušai, kurie priminė 2012-ųjų „Satta Outside“. Nors jie buvo mokami, bet tuo pačiu ir itin patogūs, beveik kaip namie. Kodėl paliečiau dušų temą? Todėl, kad prisiminiau pirmąjį „Revolution festival“, kur kadaise pasiteiravus savanorių, kur gi tie dušai (kurie šiaip jau turėjo būti festivalyje), šie liko labai nustebę: „Dušai? O tai čia turėjo būti dušai?“.Belaukdama eilėje dar turėjau galimybę pabendrauti ir su savanoriais, kurie papasakojo, kad per tris pasiruošimo festivaliui dienas festivalio teritorijoje buvo atliktas toks darbas, jog jiems patiems sunku patikėti, kad renginys vis dėlto įvyko. Vėliau, pakalbėjus su daugiau žmonių, paaiškėjo, kad ir stage‘ai turėjo atrodyti visai kitaip nei atrodė festivalio metu. Visus metus ruoštos scenų dekoracijų idėjos ir scenų išpildymai buvo jau antraeiliai rūpesčiai, svarbiausia, ko gero, buvo atsakyti festivalio lankytojams į klausimą: tai bus festivalis ar nebus?

„Music is the weapon“ arba muzikos revoliucija „Revolution festival 2017“

„Revolution festival“ 2017 / Austėjos Šimkutės nuotr.

Penktadienį dienos metu jau pradėjo veikti ir„Dream land“ stage‘as, todėl nuėjusi prie ežero ir paklausiusi ispanų Ellam Onru ir Future Talk ramiai ir netgi pakiliai nuteikiančios eksperimentinės techno muzikos, spėjau atgauti jėgas permąstydama praeitos nakties įvykius. Vėliau vėl grįžau į „Promised land“ prieigas, kur pažįstami reggae ir dubwise garsai, grojant Dubbin ir Kinder Straik, leido ramiai laukti antrojo festivalio vakaro. Jo planuose buvo vienos iš festivalių headlainer‘iųpsy trance atlikėjos iš Meksikos DJ Pollyfonikos ir main stage‘o pagrindinio vardo DJ Vadim, penktadienio naktį dar labiau išjudinusių festivalio lankytojus, klausymas. Prieš DJ Vadim pasirodymą nepraleidau ir lietuvių atlikėjų „Groove Tribe“, kurių beklausant ne tik šoko kojos, bet ir džiaugėsi širdis, nes lengvas ir kartu stiprus reggae ir dub‘o mišinys buvo tarsi intro į naują festivalio naktį. Tiesa, tą naktį suspėti visur buvo sunku, nes dėmesio vertų pasirodymų tikrai netrūko. Vos tik atsidarius „Valhalla“ stage‘ui jame susirinko gausybė žmonių – pati čia paklausiau „Vizionierių“, Fanto, o po kurio laiko ir lenkų atlikėjo, vieno iš hardcore stage‘o headlainer‘ių –Switch Technique, kuris buvo lauktas daugelio hardcore muzikos gerbėjų. Jo pasirodymo metu stage‘as prisipildė sunkių skambesių išsiilgusių klausytojų, o ir pačios kojos, nors jau ir pavargusios, trepsėjo į sunkų taktą ir tam nesuktrukdė net duobėta šokių aikštelė.

Paskutinę festivalio dieną aptemdė lietus – taip, tas pats, kuris šią vasarą pasirodo visuose festivaliuose. Bet kaip ten sakoma: nėra netinkamo oro, yra tik netinkama apranga? Paskutiniosios nakties tikslas buvo išgirsti Radikal Guru, Selecta J-Man b2b Kelvin 373 ir OmniRhytm – šie trys pasirodymai 2017-ųjų „Revolution‘e“ man buvo laukiamiausi ir norisi tik padėkoti organizatoriams, jog jiems atėjo mintis pasikviesti šiuos atlikėjus. Kita vertus, nuliūdino vienas esminis dalykas, kuris negalėjo neprasprūsti pro akis – liūdna, kai į Lietuvą atvežamas tikrai geras atlikėjas ir pasirodymo metu jo klauso (ant rankos pirštų suskaičiavau) 9 žmonės.

„Music is the weapon“ arba muzikos revoliucija „Revolution festival 2017“

„Revolution festival“ 2017 / Austėjos Šimkutės nuotr.

Jau sekmadienio paryčiais nenuvylė ir hardcore atlikėjo The Satan pasirodymas – vienus atgaivino muzikantas, kitus lietus, bet abejingų po šio set‘o neliko. Ko gero labiausiai mane nustebino techno didžėjaus Norman Nodge pasirodymas ir jo grojama selekcija, jau iš tolo viliojusi einančius pro šalį ar šiaip kosmose klajojančius šokėjėlius, kurių „Space land“ scenoje daugėjo kas minutę. Viskas skambėjo taip, kad net ir šiuo žanru nesuinteresuoti žmonės stebėjosi: „Kaip gerai, seniai girdėjau tokį gerą techno.“

Kaip ir kiekviename festivalyje, taip ir čia buvo workshop‘ų: galėjai ne tik nusipirkti sapnų gaudyklę, bet ir ją pasigaminti; pasidaryti laikinas tattoo iš chna dažų (tik patartina jas darytis pagal trafaretus, nes tattoo meistrai neturi gerų piešimo įgūdžių – tuo teko įsitikinti ir pačiai, pamačius ranka pieštos tatuiruotės rezultatą). Festivalyje veikė ir palapinė, kurioje buvo galima rūkyti kaljanus (negaliu paaiškinti kodėl, bet kaljanai čia man ne itin tiko, nors daug kam pravertė besislepiant nuo lietaus). Taip pat veikė ir „Slackline Vilnius“ – akrobatikos ant lyno užsiėmimai, kur kiekvienas galėjo išmėginti save. Užsukti buvo galima ir į „FiDi“palapinę, kurioje turėjo vykti užsiėmimai su jų pačių pagamintais instrumentais. Gaila, kad nebuvo pagrindinio ten dirbusio žmogaus – jis lyg ir turėjo bent apšviesti festivalio tautą, kaip derėtų elgtis su tais instrumentais. Jogos pamokas vedė dj amplua trumpam festivalyje pamiršęs gerai žinomas atlikėjas Saga – tiesa, paklausus, kiek žmonių susiviliojo joga, jis atsakė: „penki yra“ (na, vis šis tas, gal kitąmet ateis daugiau). Šeštadienio naktį festivalyje vyko „Feel The Light“ workshop‘as, kur galėjai įsiamžinti žaisdamas su šviesų projekcijomis.

„Music is the weapon“ arba muzikos revoliucija „Revolution festival 2017“

„Revolution festival“ 2017 / Austėjos Šimkutės nuotr.

Toliau kalbant apie dienos užsiėmimus: susidomėjau šeštadienį vykusia diskusija apie kanapes, nors iš tiesų norėjau platesnės diskusijos, ne tik apie ir taip Lietuvoje gana dažnai linksniuojamą augalą. Kanapės kanapėmis, bet be jų yra kur kas pavojingesnių ir diskusijos vertų medžiagų. Jei jau festivalyje yra suplanuoti workshop‘ai, tai jie lyg ir yra festivalio dalis, o jeigu jie yra festivalio dalis, tai jie turi veikti ne pasyviai ir ne dėl vaizdo, kad jie yra. 

Jeigu atvirai: į šių metų „Revolution festival“ važiavau dėl line up‘o ir dėl to, kad pamatyčiau kaip renginys pasikeitė nuo pirmojo festivalio. Galbūt dėl to nesureikšminau kitų festivalyje buvusių dalykų. Pagirtina tai, jog festivalis tapo prieinamas vis skirtingesniems žmonėms, mėgstantiems ne vien sunkiąją elektroninę muziką. Kita vertus, norėtųsi, kad pats festivalis išlaikytų savo muzikinį identitetą ir stiprybę. Bet kokiu atveju norisi organizatoriams pasakyti:  a č i ū – už revoliuciją, už šypsenas, pozityvą ir už tai, jog per tris dienas buvo padaryta tai, kas atrodė, kad yra neįmanoma. Tai iki kitų!

„Music is the weapon“ arba muzikos revoliucija „Revolution festival 2017“

„Revolution festival“ 2017 / Austėjos Šimkutės nuotr.


Teksto autorė – Sandra Voup, nuotraukų – Austėja Šimkutė. Daugiau nuotraukų – čia.