Kodėl aš sugrįšiu į "Galapagus" kitais metais?

Galapagai

Na ką, praūžė "Galapagai". Zaraso ežero sala vėl ošė nuo muzikos ir triukšmo, keliamo žmonių su raudonomis apyrankėmis, papuoštomis vėžliukais. Ir aš ten buvau. Ir aš ten ošiau, labai patiko, vėl grįšiu kitais metais. Klausiat, kodėl jau dabar žinau? Tuoj papasakosiu.

Draugystė

Galapagai (tuo pačiu ir "Bliuzo naktys") man yra lietuviškiausi festivaliai. Ežeras, žolytė, daug pažįstamos muzikos, linksmas kempingas (šiemet itin linksmas). Užsisėdėti jame negalima, nes tuomet pusę koncertų praleisi, bet labai smagu grįžus prie palapinių rasti ratelį senų ir naujų draugų.

Orixo scena

MUZIKA

"Galapaguose" labai daug naujų, jaunų grupių. Tikrai matosi, kad organizatoriai skiria laiko "scoutinimui" ir ieškojimui naujų, perspektyvių ateities žvaigždučių tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio. Pastarieji pilni laimės - gavę progą pasirodyti labai stengiasi ir puikiai užpildo dieninę programą (nors Orixo scenoj, kuri buvo skirta jaunosiom žvaigždutėm tiek pat linksma ir vakare).

Man labiausia patiko GeraiGerai, Deep Shoq, Leyya, A'Brokenlight. Nuo regio ritmų, papuoštų vokalais, iki hipsteriškos elektronikos... nuo vidutiniškai stipraus linguoti nešančio dubstepo iki psichodelinių vokalų, kviečiančių užsisvajoti.

Sindikatas

Dar vienas dalykas, kurio negaliu nepaminėti yra tas, kad "Galapagai" yra daugiausia hip-hopo chebros surenkantis festivalis. Nors šiemet hip-hopo lineup'as nebuvo toks stiprus kaip pernai. Labai norėjosi kokios vienos kitos, globaliai žinomos žvaigždutės, bet bent jau Lietuvių scenos grandai  tai tikrai atvažiavo ir užkūrė pirtį. Malonu buvo linguoti ir dainuoti jau beveik liaudies dainom tapusias G&G Sindikato lyrikas. Na, juk sujungia žmones muzika, kai visi žodžius moka mintinai.

Tiesa, festivalio lineup'e tikrai buvo galima apsieiti be komikų, kurie juokaudami apie Šilanską patys nusirideno iki jo lygio.

Maistas

MAISTAS

Apie maistą galiu kalbėti daug ir ilgai, nes valgau gausiai ir dažnai. Dar valgydamas dažniausia ilgai užtrunku. Na, bet čia ne apie mane. Šiuo klausimu, mano galva, "Galapagai" nusprendė toliau laikytis tradicijų.

Nors bebro blynai festivaliuose labai įprasti - jie vis tiek skanūs. Sužinojau, kad vienu prisėdimu sugebu suvalgyti pusketvirto blyno su varške. "Laukinis" pica, mano nuomone, turėtų egzistuoti kur nors kaip restoranas. Puikus maistas.

Kebabai, bulvytės, sulčių baras, kava - buvo visko. Paskutinę dieną maistas ir gėrimai buvo už pusę kainos, tad išvažiavau storas.

Nesijaučiau nustebintas, tačiau alkanas nebuvau. Alus už du eurus - pigiau nei bare.

Pramogos

PRAMOGOS

Kalbant apie pramogas, turiu pasakyti, kad, mano nuomone, komerciniai festivaliai visada jų pasiūlo gerokai daugiau. Smagūs tie pasivaiksčiojimai lynu, sapnų gaudyklės ir kiti hipiški malonumai, bet... Na ir kas, kad ant dulksną keliančio gaivinančio dušo, ar ledo kubilo užrašyta "Neptūnas", o ant nuotraukos užrašyta "Kalnapilis", jeigu ją gali nemokamai pasidaryt ir vietoje atspausdinti. 

Tad pramogas išbandžiau beveik visas. Nenuėjau tik į speed deitingą, nes pernai mano pokštai nesuveikė.

Gorgon City

KULMINACIJA

Labiausia laukiau Gorgon City. Kaip jau sakiau radijo laidose, atradau šią grupę praėjusiais metais ir iškart įsimylėjau. Jų grojama bassline melodija, sumaišyta su kerinčiais vokalais ir šokių muzikos ritmais, sukuria energingą atmosferą tiek tūsinti, tiek klausyti per ausines, tiek klausyti fone vakarais ar dirbant. Parašiau trims festivaliams, prašydamas, kad juos pakviestų kitais metais, ir ką jūs manote? Po kelių mėnesių "Galapagai" pranešė apie juos kaip apie "Headlainerius". Bilietą nusipirkau tą pačią dieną.

"Gorgon City" pasirodymas manęs tikrai nenuvylė, ir tikrai jautėsi, kad tai, kaip "Galapagai" sutiko svečius iš Jungtinės Karalystės, dainuodami jų dainų žodžius, nepaliko atlikėjų abėjingų. Labai labai dėkoju organizatoriams už šį perliuką.

Milky Chance

Turiu prisipažinti, nebuvau didelis Milky Chance fanas, prieš festivalį tradiciškai checkirautindamas atlikėjus prie jų ilgai neužtrukau, nes visos dainos per YouTube skambėjo gan liūdnai ir galvojau "Na, šituos tai praleisiu turbūt", bet taip jau išėjo, kad paklausiau ir buvau nustebintas, kaip skirtingai jų muzika skambėjo gyvai. Na, kitaip sakant, nebekilo klausimų, kodėl šitos grupės pavadinimas ant plakato užrašytas tokiomis didelėmis raidėmis.

Tvarka

ORAS

Lietaus buvo nemažai ir tai man labai patiko. Kodėl? Na, labiausiai patinka tai, kad lietus sujungia žmones. Kai dieną lyja, visi nuo jo slepiasi ir susiburia į mažas grupeles po stogais. Jeigu pataikai pas tinkamą grupelę - tikrai linksmai praleisi pusvalandį, kol debesis nukeliaus kitur.

Šokant prie scenos lietus atgaivina, nuplauna prakaitą, na ir, žinoma, truputėlį išblaivo. Maudytis taip pat ėjau per lietų ir nesinorėjo iš vandens lįsti... Be to, vasaros vidurys, tai nešalta, jei truputį sušlampi. Na, aišku, visada galima sėdėti palapinėj  ir grūzintis.

Gyvūnai

Reikia paminėti, kad kokybiškame festivalyje šokių muzika iki paryčių yra privaloma. Penktadienį šiuos poreikius tenkino Silent Disco.

Kartais DJ vardus sunku atsekti, kai šoki. Pamenu tą, kuris grojo žalią spalvą penktadienį apie antrą nakties (žiauriai gerai taškė). Na, o šeštadienį tradiciškai viską su dideliu trenksmu užbaigė neonkės. Labai gerai buvo viskas, ką dj'ai buvo paruošę, ypatingai garažo (UK Garage) bass linijos.

Ciucis

Apibendrinant, "Galapagai" man yra malonus lietuviškos muzikinės kultūros rinkinys. Čia saugomos nerašytos tradicijos, ir renkasi kultūringi bei linksmi žmonės.

Jei sutinku linksmą, bet paprastą žmogutį, kuris niekad festivalyje nėra buvęs, ir nepriklauso kokiai nors netradicinei muzikinei sektai, visada rekomenduoju Galapagus.

Susitiksime kitąmet. Ačiū visiems, kas prisidėjo <3

Rašė: Evaldas

Nuotraukos: Neringa Butkutė (N Fotografuoja)