Kilkim žaibu XIV: nuo vainikų pynimo iki metalinio griausmo

Kilkim žaibu XIV: nuo vainikų pynimo iki metalinio griausmo

Žaibas žaibą trenkia, lašas lašą kerta, o Joninių savaitgalį jau keturioliktąjį kartą vykęs festivalis "Kilkim žaibu" žemę drebino.

Birželio 21–23 dienomis Lūksto ežero pakrantė griaudė nuo sunkiosios muzikos garsų, liaudiškų šokių ir riterių kovų. Kaip ir kiekvienais metais, festivalio organizatoriai pasistengė pasirūpinti grupių gausa. Pasak Gedimino, kuris per vasarą aplanko ne vieną festivalį, "Kilkim žaibu" skambėjusi muzika patenkino ir liaudies skambesio mėgėjus, ir melomanus, kuriems patinka tiek melodingas, tiek aršus metalas.

Kilkim žaibu XIV: nuo vainikų pynimo iki metalinio griausmo

Scenoje, kuri buvo skirta senųjų tradicijų puoselėtojams ir folkloro muzikos gerbėjams, pasirodė grupės iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Lietuviško folkloro muzikos grožį ant scenos skleidė tokios grupės kaip "Obelija", "Sen Svaja", "Vaiguva", "Jotva", "Sūduvos Tauras". Festivalio svečius su latviškuoju folkloru supažindino "Baltic Snakes", "Heiligenberg", o su lenkiškuoju – "Pera sudinoi".

Festivalyje netrūko ne tik liaudiškos muzikos, bet ir pramogų. Festivalininkai galėjo ne tik maudytis ežere ar džiaugtis sūpynėmis, bet ir stebėti riterių kovas ar kaip vikingai grobia merginas. Svečiams parengta visa Rasų programa, kurioje buvo demonstruojami senieji amatai. Deja, festivalininkas Gediminas pastebėjo, kad amatų kiemas dažniausiai būdavo tuštokas, į jį žmonių daugiau prisirinkdavo tik tada, kai vykdavo kovos.

Kilkim žaibu XIV: nuo vainikų pynimo iki metalinio griausmo

"Black‘o" nemėgėjas Eimantas džiaugėsi, kad visos festivalio dienos buvo pilnavertės: muzika skambėjo nuo vidurdienio iki paryčių. Tik, skundėsi vaikinas, kad kojas ir rankas ne kartą supjaustė kriauklės, kurios dengė Luksto ežero dugną.

Sunkiosios muzikos mėgėjus džiugino tokios grupės kaip thrash metal veteranai "Destruction", black death metalo skleidėjai iš Ukrainos "Balfor", lietuviško death metalo viltis "Paralytic", lietuvaičiai "Obtest", "Nahash".

Kilkim žaibu XIV: nuo vainikų pynimo iki metalinio griausmo

Pakalbinti festivalio dalyviai Giedrius ir Gediminas pasidžiaugė ir garsistų darbu bei aparatūra. Gediminas pasakojo, kad muzika taip gerai girdėjosi, ir ne visada reikėdavo eiti prie scenos – galėjo su kompanija leisti laiką prie palapinės ir klausytis muzikos.

Senovėje tikėta, kad žaibas – aukščiausiosios dievų galios simbolis. O žaibo ryšys su griaustiniu ir lietumi yra žemės derlingumo sėkmė. Nors tikrų žaibų festivalio metu nepasitaikė, tačiau paskutinę dieną festivalininkus pakrikštijo lietus. Tad ir linkime šiam festivaliui derlingų 2014-ųjų metų!

Kilkim žaibu XIV: nuo vainikų pynimo iki metalinio griausmo

Daugiau fotografijų galerijoje arba facebook'e

Miglė Narkevičiūtė
Nuotraukos Gedimino Paulausko