"Kilkim Žaibu" trankiai maišė Lūksto ežero vandenį

Kilkim Žaibu XV

Šių metų birželio 20-22 dienomis sunkiosios muzikos garsai jau penkioliktąjį kartą maišė Lūksto ežero vandenį. Ežero pakrantėje vyko senųjų tradicijų ir sunkiosios muzikos festivalis „Kilkim Žaibu“.

Senųjų tradicijų ir sunkiosios muzikos festivalis jau keletą metų iš eilės pasižymi gera orų „vadyba“: orai niekada per daug nevargina ir palieka žymę atmintyje. Vienais metais žiūrovus išskalbia įspūdinga audra, po kurios seka viską išdžiovinantis šilumos pliūpsnis. Kitais metais, priešingai, visą festivalį džiugina saulė, kol galiausiai paskutinę dieną dangus nusileidžia tiesiai ant žmonių, per daug jų nepykdydamas. Juk paskutinę dieną belieka sėsti į šiltas mašinas ir keliauti namo į savo loveles.

NUOTAIKA IR ŽMONĖS

Šiais metais, laukiant festivalio, orų prognozės rodė grėsmingai pastovų lietų, tačiau žaibų gerbėjų ir organizatorių laimei – jos neišsipildė. Nežinia, ką renginio organizatoriai aukoja ar kokius lietaus šokius šoka pasislėpę, tačiau jiems ir vėl pavyko. Lietaus nors ir buvo sulaukta, tačiau jis buvo panašesnis į močiutės paglostymą nei į rimtą lietų, todėl nei palapinės, nei geros festivalinės nuotaikos nebuvo permerktos, o vakarinė vėsa buvo lengvai sušildoma laužų ir geros kompanijos.

Kilkim Žaibu XV

Panašu, kad penkioliktasis „Kilkim Žaibu“ festivalis susilaukė itin gausaus užsienio svečiu dėmesio. Einant per teritoriją dažniau išgirsdavai latviškus, estiškus, ukrainietiškus, lenkiškus, baltarusiškus, rusiškus ar net ispaniškus pašnekesius, nei lietuviškus. Tai džiugina, nes parodo, kad užsieniečiams tampame vis įdomesni ir turime ką pasiūlyti.

Tiesa, nors festivalyje tikrai buvo nemažai užsienio svečių, tačiau į programėlių, kurios buvo dalinamos prie įėjimo į festivalio teritoriją, vertimus ir redagavimą buvo pažiūrėta ganėtinai pro pirštus. Taip gimė tokie perliukai kaip „vikings foodball“ rungtis, kur susirinkę vyrai tikrai ne mėsos kukulius rideno... Ar lietuvaičiams siūlomi vandens dviračiai paslaptingai tapdavo „water motorcycles“. Aišku tokios smulkios klaidelės privertė tik nusišypsoti ir priimti tai kaip modernius Rasų šventės stebuklus.  Už tai per daug pykti neverta.

Festivalio koncertai šiemet pasižymėjo tuo, kad gana daug pakviestų atlikėjų jau buvo patikrinti toje pačioje „Žaibų“ scenoje ankstesniais metais, todėl galima buvo stebėti jų progresą. Tie koncerto žiūrovai, kurie festivalyje „Kilkim Žaibu“ lankėsi nebe pirmąjį kartą, turėjo atpažinti tokias grupes kaip „Vilki“, „Obscurus Orbis“, „Skyforger“, „Ontrep“, „Meressin“, „Luctus“, „Rotting  Christ“, „Nokturnal Mortum“.

ĮSIMINTINIAUSI PASIRODYMAI

Dėmesio vertą pasirodymą surengė „Percival Shuttenbach“ merginos, kurios paprastai publiką pakerėdavo savo balsų galimybėmis, tačiau šiemet jos tuo neapsiribojo. Greta maloniai džeržgiančių balsų, šios lenkaitės publikai pademonstravo tokį laumių šėlsmą, kokio lietuviškoje tautosakoje net rasti neįmanoma. Verta paminėti, kad grupėje buvo ir vyriškosios lyties atstovų, kurie taip pat bandė nenusileisti savo kolegėms.

Kilkim Žaibu / ROTTING CHRIST

Penktadienį visi laukė grupės „Wardruna“. Ji domino tiek dėl iškilių asmenybių, tiek dėl atitikmenų neturinčios kūrybos, tiek dėl lietuvio akiai neįprastų instrumentų. Laukti tikrai buvo verta! „Wardruna“ ne veltui buvo pristatoma kaip pagrindinė grupė. Nuo scenos sklindančios vibracijos virpino plaučius, nugaras, sielas ir pasaulio suvokimą. Norint apibūdinti šio kolektyvo pasirodymą geriausias žodis tiktų „gilu“. Kūriniai, atrodo, sklido iš tavo pačio galvos ir tokį pjūtį sukūrė ne vien naktis ir šviesų šou, bet ir puikus įgarsinimas.

Sekmadienio koncertą pradėjusi grupė „NRCSSST“ ant scenos užlipo, atrodo, pačiu netinkamiausiu metu. Publika dar tik vangiai ropinėjo aplink palapines ir kavinę, bandydami išsilaižyti praeito vakaro pasekmes, o ilgiau miegantys dar tik ritosi iš savo miegmaišių. Buvo gana vėsu, dangus švelniai prakiuręs... Todėl, atrodytų, kad tokiu metu didžiausi muzikos fanai turėjo būti garsistai... Tačiau šis gražių vyrų kolektyvas perspjovė net ir tokias nedėkingas aplinkybes. Jau grojant pirmiems shoegaze stiliaus kūriniams, prie scenos susirinko net vis dar keturiomis judantys festivalio dalyviai. Nors grupė „NRCSSST“ yra gana jauna, tačiau muzikantai turi patirtį ir išmano, ką daro, todėl sekmadienio koncertas prasidėjo puikiu spyriu.

AUGANTIS PROFESIONALUMAS

Kolektyvas, pasivadinęs „Juodvarnio“ vardu, rodė savo širdis ir puikų gebėjimą bendrauti su publika. Ir tai sukūrė stiprų atlikėjo ir publikos vienybės jausmą. Kokybiškai atliekami kūriniai tik sustiprino gerą atmosferą, versdami jausti subtilų pasididžiavimą savo lietuviška kilme. Ši grupė, kaip ir „Percival Shuttenbach“, jau nebe pirmą kartą koncertavo festivalio „Kilkim Žaibu“ scenoje ir rodė savo augantį profesonalumą.

Su dideliu malonumu galima buvo paklausyt grupės „Vulture Industries“. Tai norvegų kolektyvas, kuris iš pažiūros atrodė kaip linksmi vokietukai su neblogu humoro jausmu ir šypseną keliančiu vokalisto šokiu. Ši grupė buvo bene šilčiausiai ir šmaikščiausiai bendraujanti su publika per visus šių metų „Kilkim Žaibu“ koncertus. Jų muzika nepasirodė išskirtinė, nors pasirodymas buvo nepriekaištingas. Nepaisant to, jie suteikė visą krūvą gerų emocijų.

Pagal programą tiesiai po „Vulture Industries“ turėjo groti „Destroyer 666“. Tarp publikos jau buvo paskleistas gandas, kad šis kolektyvas gali ir nebeatvykti, nes vienas iš jų narių susilaužė galūnę (gandai nebuvo vieningi, vieni sakė, kad lūžusi buvo koja, kiti - ranka). Tačiau grupė atvyko be vokalisto ir sugrojo puikią programą. Be abejonės didelio pripažinimo sulaukė ir tokios grupės, kaip „Nokturnal Mortum“ bei „Rotting Christ“. Šie kolektyvai viską atliko nepriekaištingai.

TECHNINĖ DALIS

Beveik visi atlikėjai dėjo labai daug pastangų, siekdami nepriekaištingai pasirodyti. Tiek tos grupės, kurios laikomos profesonaliomis, tiek tos, kurios dar jautėsi ne visai užtikrintai ir stipriai tramdė savo jaudulį. Tačiau ar vietinis festivalio personalas padarė viską, kad dalyviai galėtų nerimauti tik dėl savo balsų, ar galimybių valdyti instrumentus? Kiek yra tekę girdėti visokiausių gandų ir legendų, tai šioje srityje Lietuvos sunkiosios muzikos festivaliai, kaip visuma, dar nėra pasiekę vakarietiško lygmens. Dažniausiai tokiuose renginiuose kritikos susilaukia garsistai, žinoma net ne visada pelnytai.

Šių metų „Kilkim Žaibu“ festivalyje, stebint koncertus iš šalies, tikrai galima buvo pasakyti, kad garsistai nebuvo prasti, nors garso skirtumą tarp pagrindinių grupių, kurios į koncertus jau nebevažinėja be nuosavų garsistų, ir tų, kurias garsino festivalio garsistai, galima buvo pastebėti. Vis vien festivalio garsistai nusipelno pagyrimo, nes tas skirtumas buvo nelabai didelis.

Kalbant apie scenos darbininkus, tai, rodosi, kad šie taip pat pasitaikė labai profesionalūs. Grupių pasikeitimai vyko itin sklandžiai, o pasirodymų metu nebuvo be reikalo ropinėjama po sceną. Netgi koncerto metu porą kartų buvo nustojusi veikti viena iš garso kolonėlių, tačiau, kad ir kokia to buvo priežastis, ji buvo labai operatyviai surasta ir išspręsta per minimalų laiko tarpą.

Grupių nariai taip pat teigiamai atsiliepė apie techninę dalį, tačiau ne visi buvo patenkinti bendru požiūriu į atlikėjus. Anot kai kurių atlikėjų, organizatoriai vis vien pataupė ten, kur galbūt ir nederėjo. Tiesa, pakalbintieji muzikantai taktiškai nutylėjo, kai buvo paklausta, kieno sąskaita, jų nuomone, buvo pataupyta, tačiau pabrėžė, kad, lyginant su kitais vakarietiškais sunkiosios muzikos festivaliais, organizatorių požiūris į muzikos atlikėjus dar tikrai turi kur augti. Ko gero dėl to, tai nėra per daug bloga žinia festivalio „Kilkim Žaibu“ rengėjams. Tobulėti visada yra kur, svarbu žinoti kokia linkme tai daryti.

ŽEMAIČIAI PRIEŠ EUROPĄ

Šalia koncertų vyko parodomosios viduramžių kovos, kur buvo kaunamasi tarpusavyje arba tiesiog draugiškai grobiamos merginos. Taip pat vyko tradicija tapusiomis Aukštaičių ir Žemaičių varžybos, kuriose buvo varžomasi dėl festivalio krivūlės. Tiesa, šiemet Aukštaičių komandos surinkti nepavyko, tai varžybos buvo pervadintos į „Žemaičiai prieš Europą“. Aukštaičių komandą pakeitė užsienio svečiai.

Festivalis nugriaudėjo kaip reikiant, nors perkūnija čia apsilankė tik pirmadienį. Organizatorių darbą galima tikrai pagirti. Jie parodė festivalio brandą, tačiau ir paliko vietų tobulėjimui. Šiemet festivalyje buvo netgi įgyvendinta gana drąsi (kaip sunkiosios muzikos festivaliams) idėja – įvesti šiukšlių rūšiavimą, atskiriant plastiką ir visas likusias šiukšles. Rezultatams pagerinti, prie plastikui skirtų šiukšliadėžių, buvo pakabinti gana šmaikštūs asmenybių tipų aprašymai, kuriuos perskaičius kai kuriems nebesinorėjo šiukšlinti. Tai labai gražus gestas iš organizatorių pusės, siekiant ekologijos ir visuomenės auklėjimo.

Kilkim Žaibu XV

Taip pat reiktų pagirti ir renginio vedėją, kuris pasitaikė tikrai žodžių kišenėj neieškantis. Visa jo pateikiama informacija buvo apibarstoma gana užkrečiama gera nuotaika.

Į festivalį „Kilkim Žaibu“ tikrai verta grįžti visiems sunkiosios muzikos gerbėjams arba prijaučiantiems senosioms tradicijoms. Čia jūs būsite pagirdyti, pavalgydinti, širdis bus paglostyta, ausys pakutentos ir įteikta visa krūva naujų pažinčių.

 Rašė Tadas Žičkus
Fotografijos Gintarės Kašelionytės

 

Daugiau fotografijų GALERIJOJE bei socialiniame tinkle FACEBOOK

-