Kelionė į alternatyvią „Yaga Gathering“ realybę arba išsipildžiusi ir keturias dienas trukusi pasaka

Jeigu ant savo dešinės rankos riešo vis dar rišite juodai raudoną (arba raudonai juodą – kas kaip mato, tas taip ir nešioja) apyrankę su salotos lapo žalumo užrašu „Yaga Modern Rituals“, tai žinote ir apie ką bus mano tekstas (tas pats galioja ir tiems, kurie apyrankę jau saugiai padėjo į stalčių). Jeigu vis dėlto festivalyje nebuvote, tai bent iš dalies sužinosite, ko tikėtis ar nesitikėti iš šio renginio arba tiesiog į festivalį pažvelgsite pirmą kartą „Yagoje“ besilankiusio žmogaus akimis.

Kelionė į alternatyvią „Yaga Gathering“ realybę arba išsipildžiusi ir keturias dienas trukusi pasaka

„Yaga Gathering“ 2017 / Rimos Prusakovos / „Yaga Gathering“ nuotr.

Kalbant apie tai, kas mane sieja su „Yaga Gathering“ festivaliu, negaliu pasakyti, kad tai – labai stiprus dvasinis ryšys. Tiesa, šį renginį aplankyti norėjau jau gana seniai: galima sakyti nuo tada, kai pradėjau lankytis festivaliuose. 2012 metais dalyvavau „Yagavedos“ kasmet žiemą rengiamame „Yaga Ball“ maskarade, tąkart vienos nakties šokiai (pokiai) manęs nesužavėjo, o ir prisimenu tik smagius balkanų muzikos ritmus – jie, ko gero, tąkart mano kojoms ir ausims buvo tinkamiausi. Dar viena sąsają su festivaliu randu kalbėdama apie draugus, nes tokių, kurie lankosi minėtame festivalyje jau ne pirmus metus –  ne vienas ir ne du. Štai tuo mano draugystė su šiuo renginiu ir nutrūksta. Na, bent jau buvo nutrūkusi iki šios vasaros. Atvirai kalbant, „Yagavedos“ renginiai man siejosi su trance muzikos žanru ir jo atšakomis, o savęs kaip tranzerės aš niekada neįsivaizdavau. Trance garsų dažniausiai klausydavausi nuėjusi į tokius elektroninės muzikos renginius (kalba sukasi tiek apie indoor‘us, tiek apie outdoor‘us), kur paruoštas daugiau nei vienas stage‘as ir kur trance žanras nebūtinai turėjo būti pirmaeilis tavo muzikinis pasirinkimas.

Kelionė į alternatyvią „Yaga Gathering“ realybę arba išsipildžiusi ir keturias dienas trukusi pasaka

„Yaga Gathering“ 2017 / Vytauto Tinterio / „Yaga Gathering“ nuotr.

Šiemet nutariau į festivalius važiuoti nieko nesitikėdama (nes geriausi dalykai nutinka, kai jų nesitiki, ar ne?). Kaip jau minėjau, šių metų „Yaga“ man buvo pirmoji, o ir į festivalį vykau su žmonėmis, kuriems šis renginys buvo apskritai pirmasis žingsnis open air‘ų istorijoje (atvirai sakant, tuo patikėti man  buvo labai sunku, todėl vaikinų ne kartą klausiau: „O tai rimtai, niekada nesate buvę festivalyje?“). Ko gero, ne vienas, perskaitęs pastarąjį sakinį, pagalvojo, kad „Yaga Gathering“ pasirinkimas festivaliniam krikštui – mažų mažiausiai neblogas. Žinoma, pasakoti žmonėms apie tai, ką vertėtų vežtis į renginį gamtos apsuptyje, man buvo mažų mažiausiai keista, kadangi to daryti aš nepratus. Atrodo, daugžodžiauti nereikia: palapinė, miegmaišis, kilimėlis, higienos priemonės, šiek tiek maisto energijai ir gerai nuotaikai palaikyti, lyg ir viskas. Kartu buvo keista atsakinėti ir į klausimus, kokia muzika gros festivalyje, ypač kai „Yaga Gathering“ man taip pat buvo pirmoji ir beveik viskas, ką man reikėjo apie ją žinoti, tai kad festivalyje bus keturi stage‘ai su chill out, trance (psy, dark, forest), techno muzika.

Kelionė į alternatyvią „Yaga Gathering“ realybę arba išsipildžiusi ir keturias dienas trukusi pasaka

„Yaga Gathering“ 2017 / Austės Stiklerytės / „Yaga Gathering“ nuotr.

Kalbant apie netikėtumus, tai vykdama į „Yaga“ nežinojau, kad į festivalio teritoriją galėjai atsivežti tiek alkoholio, jog galėtum juo mėgautis ne tik pats, bet ir pavaišinti  visus alkoholiui prijaučiančius festivalio lankytojus. Ši patirtis man nauja, kadangi ne kartą besilankant festivaliuose atsivežtam alkoholiui apsauginiai pasakydavo griežtą „ne“ (ir žinoma, dažniausiai jį pasisavindavo, retesniais atvejais – kilniai suteikdavo progą išgerti prie įėjimo). Organizatoriai savo sprendimu leisti įsivežti alkoholį itin nustebino, o kas keisčiausia – festivalio metu nemačiau nei vieno žmogaus, padauginusio tauriųjų gėrimų – belieka dėti pliusą atvykusių žmonių mentalitetui. Einant pro festivalio vartus apsauginiai tiek mane, tiek kitus lankytojus pasitiko  gana pakiliai  ir suinteresuoti jie buvo labiausiai stiklinės taros konfiskavimu (jeigu į festivalį tyčia ar netyčia įsidėjai kokios duonos, tai prie įėjimo vartų tikrai galėjai pasigaminti sumuštinį iš ant žemės išrikiuotų stiklainių su marinuotais agurkėliais ar tuno užtepėlėmis, o kad nebūtų labai sprangu (tik nežinau ar labai skanu) dar galėjai rasti ir pomidorų padažo. Derinys galbūt ir ne koks, bet visa tai tikrai, galiu paliudyti, galėjai rasti šalia apsauginių).

Kelionė į alternatyvią „Yaga Gathering“ realybę arba išsipildžiusi ir keturias dienas trukusi pasaka

„Yaga Gathering“ 2017 / Vytauto Tinterio / „Yaga Gathering“ nuotr.

Kalbant apie apsaugą, tai viso festivalio metu apsauginiai ne tik saugojo festivalio teritoriją, bet ir neretai, betikrindami apyrankes, lepteldavo ką nors šmaikštaus (dažniausiai tik jiems vieniems suprantamus, bet įtaigius juokelius). Tiesą pasakius, festivalyje nemačiau nei vieno negatyviai nusiteikusio apsauginio, tad dar vienas pliusas ir apsaugai – už ne tik saugią, bet ir draugišką aplinką.  Kita vertus, judėjimo laisvę festivalyje varžė pastovus apyrankių tikrinimas, o tai man ne itin patiko. Jeigu teko dažnai kursuoti iš vieno stage‘o iki kito, galėjai būti tikras, kad būsi sustabdytas apsauginių mažiausiai tris kartus. Vis dėlto tai, kas man yra minusas, organizatoriams – pliusas. Savaime suprantama, kad į „Yagos“ žolynais suvešėjusius dancefloor‘us norėjo patekti net ir tie, kurie bilieto įsigyti neplanavo.

Įėjus į festivalio teritoriją galėjai pasijusti taip, tarsi būtum patekęs į mažą bendruomenę: aplink „Main“ stage‘ą, kuris buvo įsikūręs pievoje tarp reivo bokštelių ir sūpynių akcento, bėgioja vaikai, į dangų mėgina pakilti pučiami muilo burbulai, paskui kuriuos tingiai vinguriuoja palo santo aromatas, o atsipalaidavę, kažkur einantys, kažkuo žongliruojantys ar tiesiog ant pievos sėdintys žmonės stengiasi mėgautis „čia ir dabar“ akimirka. Vienas pagrindinių šių metų stage‘ų pakitimų labiausiai palietė tranzerius, kadangi šiemet „Main“ stage‘as  buvo dedikuotas nebe trance muzikai, o techno garsams, tad nors dienomis čia būrėsi šeimos ir grojo alternatyvi muzika, naktimis šiame stage kojoms ramybės nedavė techno sąskambių mylėtojai. Kaip jau žinote, šiemet scenų skaičius iš trijų („Main“, „Concept“, „Chill Out“) peršoko į lyginį ketvertą, papildomai sukurdamas erdvę „Forest“ scenai.

Kelionė į alternatyvią „Yaga Gathering“ realybę arba išsipildžiusi ir keturias dienas trukusi pasaka

„Yaga Gathering“ 2017 / Austės Stiklerytės / „Yaga Gathering“ nuotr.

Jau labai seniai norėjau paklausyti lietuvio dub, techno atlikėjo grad_u muzikos, todėl naktį iš penktadienio į šeštadienį trepsėjau būtent „Main“ stage. „Yagavedos“ renginiuose visuomet pilna artistiškų pasirodymų, tad „Yaga“ nebūtų „Yaga“, jeigu ir į šį pasirodymą nebūtų įsipynęs magiškas ugnies šou, kurį liepsnomis žongliruojantys artistai atliko ant kojūkų. Taip pat klausiausi ir latvių atlikėjo bei, ko gero, jau festivalio senbuvio Arno selekcijos, kurio set‘as iš ramių ir, rodosi, nieko ypatingo nežadančių techno garsų virto į kažką gaivališko ir nevaldomo – čia, suprask, buvo geriau nei tikėtasi pradžioje. Šioje scenoje šeštadienio vakarą groję Darbo džiaugsmai man buvo dar negirdėta grupė, dainuojanti (na, dažniau įtaigiai ir moderniai skanduojanti) apie „labai gyvenimišką rutiną“: tenisą ir kosmosą, bicepsus ir lengvabūdiškus santykius, bananus ir Europą – smagiai susiklausė sėdint ant čia pat įrengto tinklo.

Tiesa, didžiausias, maloniausias ir geriausias mano atradimas –  The Junto Club, elektroninės muzikos grupė iš Jungtinės Karalystės. Emocija, charizma, plastika ir iš converse‘ų verčiantys tamsūs elektronikos garsai bei sodrus vokalisto balsas priverčia mane apibūdinti šį pasirodymą vienu žodžiu: eargasm. Matydamas grupės vokalistą su vintažiniais, ryškiai elektrinės spalvos, gėlėmis puoštais marškiniais bešokantį ant scenos taip, tarsi šoktų ne savo pačio koncerte, bet gerame klube, nori nenori bandai jį prisivyti. O kai ant scenos pradeda šokti ir kiti grupės nariai, kūnas pats savaime pradeda judėti muzikos ritmu, na ir, aišku, lūpų kampučiai viso pasirodymo metu lieka pakilę ligi pat muzikos pripildyto dangaus.

Iš Izraelio kilęs atlikėjas Naduve savo set‘u į energingą pasirodymą sukvietė ne vieną festivalio lankytoją, ir taip pilnas stage‘as pasipildė artistais, kurie pasirodymą perkėlė į kitą lygį – šokių aikštelėje galėjai jaustis kaip fantastiniame filme su stipriu techno muzikos soundtrack‘u. Sekmadienį paryčiais grojęs britų atlikėjas Mondowski neleido palikti šokių aikštelės iki pat ankstyvo ryto – nešokti jau apniukusio dangaus fone būtų buvusi tokia pati nuodėmė, kaip ir į festivalį įsinešti stiklinės taros ir ją sudaužyti kurioje nors scenoje. „Main“ stage‘o lineup‘as buvo toks masyvus ir dėkingas, kad jeigu tik niekas nesikeis, siūlyčiau techno melomanams palapines kitąmet statytis prie pat šios scenos, nes iš jos tikrai nesinorės išeiti.

Kelionė į alternatyvią „Yaga Gathering“ realybę arba išsipildžiusi ir keturias dienas trukusi pasaka

„Yaga Gathering“ 2017 / Rimos Prusakovos / „Yaga Gathering“ nuotr.

Camp‘as buvo įsikūręs medžių apsuptyje, kylant miško taku link „Concept“ ir „Chill Out“ stage‘ų. Palapinę pasistačiau netoli pastarosios scenos, tad iš šio stage‘o sklindančius muzikos garsus galėjau girdėti net neišėjusi iš palapinių miestelio, kurio lokacija, mano manymu, buvo pasirinkta išmintingai. Beveik visų erdvių išsidėstymai nuo šio atskaitos taško buvo tolygūs. Pati „Chill Out“ scena įrengta gana moderniai, minimalistiškai. Baltos (šiek tiek primenančios „Tetris“ kaladėles, iš kurių sudėliotas portalas) scenos dekoracijos puikiai pasitarnavo vaizdo instaliacijoms. Ant medžių pakabintos dekoracijos ir apšviesti chill out zonoje įsikūrę shop‘ai taip pat tinkamai įsikomponavo kuriant jaukią ramybės oazės atmosferą. Šeštadienio vakarą čia grojęs vokietis Ultrich Schnauss, kurio muzikoje galima rasti ir melancholiškos ramybės bei liūdesio elementų, sutraukė tiek klausytojų, kad praeiti pro šią sceną buvo sunkoka. Kol vieni gėrėdamiesi atliekama muzika sėdėjo patogiai įsitaisę ant žemės, kiti, naudodamiesi scenos apšvietimu ir dekoracijų baltumu, žaidė šešėlių teatrą. Po šio atlikėjo pasirodymo šiek tiek gyvybingiau grojo estas Ruxpin, kurio klausant net ir ramybės zonoje norėjosi trepsėti į taktą. Na, o sekmadienio popietę iki camp‘o atsklido Tomorrow Inshallah vokalistės balsas, kuris skambėjo kaip gražiausias festivalio žadintuvas, kokį tik esu girdėjusi. Švelnus atlikėjos balso tembras ir mišką skrodžiantys dub‘o aidai klausėsi taip kerinčiai ir nostalgiškiai, jog nejučia prisiminiau tuos laikus, kai buvau dar tik atradusi dub ir reggae muziką.

Vienas mistiškiausių dalykų festivalyje – vienareikšmiškai „Concept“ stage‘as, kurį daugelis man apibūdino vienu (nevartotinu, bet, sutiksite ir Jūs, dažnai vartojamu) žodžiu: gliukas. Kai išaušus sekmadienio rytui sėdėdamas prie palapinės iš „Concept“ scenos išgirsti kažką panašaus į Danieliaus Dolskio „Onyte, einam su manim pašokti“, paklausi draugų, ar ir jie girdi tai, ką girdi tu, o kai jie patvirtina, kad tau nesivaidena – galiausiai nurimsti. Ši scena buvo ypatinga tuo, jog čia vyko ne tik atlikėjų muzikiniai, tačiau ir teatraliniai, šokio pasirodymai, o ir grojama muzika buvo įvairi, dažniausiai – eksperimentinė.  Čia susijungė viskas – beprotybė ir stiprybė, ieškojimas ir atradimas, racionalumas ir irracionalumas bei galų gale – ramybė. Tačiau, ko gero, šia scena nėra kuo stebėtis – šioje erdvėje pavieniai dalykai susijungia į visumą, taip sukurdami pusiausvyrą. Didžiausią įspūdį lankytojams paliko, žinoma, „Baletas Jums“.

Kelionė į alternatyvią „Yaga Gathering“ realybę arba išsipildžiusi ir keturias dienas trukusi pasaka

„Yaga Gathering“ 2017 / Rimos Prusakovos / „Yaga Gathering“ nuotr.

Šalia šio stage‘o dar galėjai išvysti meninių instaliacijų: ko gero, viena įdomiausių, kurios negaliu nepaminėti – „Always an I, Never a One“ – susibūrusių menininkų iš Danijos projektas. Instaliacijos metu lankytojai galėjo patys sudalyvauti projekte atsiguldami ant lovą primenančio apšviesto trikampio, paskui dalyviai buvo apklojami antklodėmis (tarsi susukami į kokonus), ant jų galvų uždedamos ausinės su vis kitokia, bet ramia melodija – taip žmonės tarsi  panirdavo į intriguojantį meditacinį sapną. Pats vaizdas stebint šį projektą – itin raminantis ir dviprasmiškas, kadangi matai visiškai atsipalaidavusius žmones, kurie, atrodo, yra čia su tavimi, tačiau jų mintys ir būsena – visai kitur.

Dar giliau miške, gerokai paėjėjus nuo „Chill Out“ erdvės buvo įsikūrusi „Forest“ scena. Na nesuklysiu, jeigu pavadinsiu šį stage‘ą tranzerių meka. Norėdamas į ją patekti turėjai pereiti per medinį lieptelį, o perėjus pastarąjį su tavimi pasisveikina milžiniškos, tarp medžių šakų įkomponuotos dekoracijos, kurios viliojančiais violetiniais atspalviais šypsosi, tarsi mėgindamos atverti tavo čakras. Ši scena man atrodė magiškiausia ir dekoracijų atžvilgiu tikriausiai paliko didžiausią įspūdį. Čia, ko gero, labiausiai laukiau švedų, psy trance žanro atlikėjų Derango pasirodymo – deja, su juo prasilenkiau, kadangi pastarasis vyko iš sekmadienio į pirmadienį, o aš – dirbantis žmogus. Kita vertus, šiame stage ir taip pat praleidau nemažai laiko beklausydama tiek lietuvių (Dohm, Gido), tiek užsieniečių (švedų Makadam, Gojja ir Procs; britų dueto Psymmetrix).  Visų pasirodymų metu erdvė buvo sklidina tiek stiprių forest, psy ir dark trance ritmų, tiek šių subžanrų mėgėjų, kurie iš visos širdies šokdavo iki paryčių. Šeštadienio rytą maloniai nustebino iš Rusijos kilęs atlikėjas Manga, kadangi eidama pro sceną ir išgirdusi linksmus garsus negalėjau nesustoti, o ir kojos pačios prašėsi šokti. Jo grojimo metu susimąsčiau, kad jeigu yra toks muzikos žanras kaip happy tek‘as, tai ateityje turėtų atsirasti ir happy trance muzikinė linija.

Kelionė į alternatyvią „Yaga Gathering“ realybę arba išsipildžiusi ir keturias dienas trukusi pasaka

„Yaga Gathering“ 2017 / Austės Stiklerytės / „Yaga Gathering“ nuotr.

Festivalyje buvo ir įvairių praktiškų bei dvasinių veiklų. Čia galėjai: iš smėlio kurti mandalas, kurių kūrimas, kaip žinote, ne tik atpalaiduoja, bet ir priverčia viską sustatyti į savo vietas; susikurti žaismingą kaleidoskopą arba pagaminęs kaitą jį paskraidinti; kaip ir kiekviename festivalyje, taip ir čia galėjai pasigaminti sapnų gaudyklę; išsiilgus natūralių kvapų išbandyti smilkalų paruošimo būdus; pasisemti idėjų, kaip natūraliomis priemonėmis pasirūpinti savo kūnu. Būtų keista, jeigu „Yaga Gathering“ nebūtų buvę jogos ar šokių bei muzikinių ir teatralinių užsiėmimų, tad organizatoriai paruošė skirtingas dvasines veiklas kiekvienam pagal poreikį: nuo gongų terapijos, capoeira užsiėmimų iki skirtingų jogos rūšių praktikavimo (čia galėjai išbandyti tantrinę jogą, gyvo garso jogą, moterų ir vyrų jogą). Kaip minėjau anksčiau, renginys artimas ir šeimoms, tad čia buvo, kaip ir kiekvienais metais, įrengta ir atskira zona vaikams, kurioje vyko įvairūs užsiėmimai mažiausiems festivalio lankytojams. Jų metu vaikai žaidė ne tik įvairius žaidimus ar klausėsi pasakų, bet ir audė, lipdė iš molio, piešė, bandė pažinti įvairius garsus per improvizacijas.

Kitaip nei kituose festivaliuose, kuriuose teko būti – šiame open air‘e dvasiniai praktikos užsiėmimai yra akcentuojami labiausiai. Bandau spėti, kad galbūt dėl to „Yaga Gathering“ kasmet ir sutraukia tiek daug žmonių. Pagirtina ir tai, jog vis daugiau festivalių („Loftas Fest“, „Sūpynės“) įsitraukia į bendradarbiavimą su „Be Safe Lab‘u“. Ne išimtis ir šis festivalis, kuriame minėta iniciatyva gyvuoja jau antrus metus. Na, o jos paskirtis lyg ir aiški – ne tik tinkamai apsaugoti festivalio dalyvius nuo psichoaktyviųjų medžiagų poveikio ar jų pasekmių, bet ir kartu transliuoti informaciją apie pirmąją pagalbą, lytiškai plintančias ligas ar vairavimą apsvaigus. Trumpiau tariant, ši prevencinė priemonė reikalinga tam, jog žmonės suprastų kaip teisingai linksmintis.

Kelionė į alternatyvią „Yaga Gathering“ realybę arba išsipildžiusi ir keturias dienas trukusi pasaka

„Yaga Gathering“ 2017 / Rimos Prusakovos / „Yaga Gathering“ nuotr.

Kaip minėjau teksto pradžioje, į festivalį važiavau su žmonėmis, kuriems „Yaga Gathering“ buvo pirmasis festivalis jų gyvenime. Nors pati teigti, kad kitąmet vėl čia grįšiu – dar negaliu, vis dėlto mane pavežėję vaikinukai liko tokie patenkinti festivalio vibe‘u, jog bevažiuojant klausė, ar šią vasarą nenusimato daugiau panašios koncepcijos renginių. Kai jų paklausiau, ar kitąmet „Yaga“ bus jų vasaros planuose, jie nedvejodami atsakė, kad į festivalį dar tikrai sugrįš, o tai reiškia, jog prie  „Yagos“ fanų gretų prisijungė dar du nauji nariai.

Kelionė į alternatyvią „Yaga Gathering“ realybę arba išsipildžiusi ir keturias dienas trukusi pasaka

„Yaga Gathering“ 2017 / Austės Stiklerytės / „Yaga Gathering“ nuotr.

Ką aš sužinojau apie „Yaga Gathering“? Tikrai žinau, kad šiame festivalyje vyrauja darna tarp sąžinės ir moralės, kai vienas iš draugų  du kartus per vieną vakarą pameta mobilųjį telefoną: po pirmojo pametimo nepraėjus nė dešimt minučių prie tavęs prieina visai nepažįstamas žmogus ir paklausia, ar tik ne tavo telefono ieškančios akys dairosi kažko pamesto; antrąjį kartą pametęs paklysti mėgstančią susisiekimo priemonę, jos tikiesi neberasti, bet dar juokais tarsteli: „Taigi čia „Yaga“, čia telefonai nedingsta.“ Ir lyg tarp kitko, dieną užklydęs į infocentrą, randi tai, ko visai nebesitikėjai rasti – nuostabu.

„Yagoj“ žmonės būna itin atviri – mėgsta maudytis nuogi, šypsosi, tarsi būtumėte seni pažįstami. Ir tas du kilometrus besidriekiantis tylos takas (kas ėjo šiuo taku, viską puikiai žinote) link parkingo – visai nebaisus, ypač, kai norisi atitrūkti nuo festivalyje nepaliaujamai grojančios muzikos. Ir jeigu šiame renginyje bandysi ieškoti komercijos – jos nerasi, nes šis festivalis visai ne apie tai. Man taip patikusios Tomorrow Inshallah grupės žodžiais aš pasakysiu apie ką yra „Yaga Gathering“: „With our nation we are grounding in nature, like a wise child we are growing in nature.“ Kaip ir kiekvienam festivaliui, taip ir „Yaga Gathering“ norisi padėkoti už įdomią patirtį ir tikiu, kada nors ateityje, ta padėka gali virsti į dar vieną vasaros „Yagos“ ritualą. Ši kelionė alternatyvioje realybėje susideda iš tavęs, gamtos ir muzikos – tai trys pagrindiniai festivalio komponentai ir tik tau spręsti, ar tinkamai šiuos komponentus sumaišysi.

 

 

Teksto autorė – Sandra Voup

Nuotraukų autoriai – Austė Stiklerytė, Rima Prusakova, Vytautas Tinteris / „Yaga Gathering“