Kas bendro tarp "Galapagų" ir "Bix‘ų" kiaulės?

Kas bendro tarp \"Galapagų\" ir \"Bix‘ų\" kiaulės?

"Ar norite, kad aš jums papasakočiau patį naujausią pasaulyje anekdotą?" – nuaidi gergždžiantis Sauliaus Urbonavičiaus-Samo balsas ant scenos. "Gapalagų" publika klykia ir pažada jo niekam nepasakoti.

"Bix" anekdotas apie kiaulę – tarsi ritualas, kuris tęsiasi jau virš trisdešimt metų ir be kurio neįsivaizduojamas nė vienas grupės pasirodymas. Šios grupės pasirodymai "Galapagų" festivalyje (buvusios "Roko naktys") tai tarsi nostalgiškas laiko tiltas, primenantis, kad kažkada šiame festivalyje gyveno roko dvasia.

GRĖSMINGAS GALAPAGŲ VĖŽ(L)YS

Ritualu tampa ir kelionė į "Galapagus" galvojant: "Roko naktys buvo gerai, dabar nebe taip, bet gal... ". 2011 m., kai festivalio teritorijoje dar tebeskambėjo "Roko naktų" himnas, ilgamečiai šio festivalio gerbėjai kalbėjo, kad nebėra TO, kas buvo anksčiau. Po 2012 m. festivalio pasipylė daug kritikos. Zaraso saloje tada jau nebeskambėjo roko himnas.

2013-ųjų metų festivalyje roko dvasią toliau graužia grėsmingasis Galapagų vėž(l)ys (Galapagų vėžlys – sausumos vėžlių šeimos gyvūnas). Vis dėl to, duoklė "Roko naktims" buvo atiduota – 2013 m. "Galapagų " festivalyje buvo atskira "Monster/Roko naktų" scena, ant kurios pasirodė tokios grupės kaip "Stiffer", "Paralytic", "Thundertale", "Roadkill". Roko mylėtojus taip pat kaitino ir svečiai iš užsienio: Suomiai "Hayley’s Royal Whores", latviai "Trendkill Method", "Burned in Blizzard", "Relicseed".

Kas bendro tarp \"Galapagų\" ir \"Bix‘ų\" kiaulės?

Ir nors 2012-aisiais skambėjo daug kritikos, skirtos šiam festivaliui, Zaraso sala šiais metais pritraukė būrį festivalininkų, tarp kurių buvo galima sutikti ir tų, kurie prieš metus negailėjo karčių žodžių, bet vis dar jaučia nostalgiją roko naktims. "Galapagai" – ritualas, kurį kiekvieno rugpjūčio pirmąjį savaitgalį atlieka roko mėgėjai, vis dar tikėdamiesi, kad galbūt prisikels ta tikroji roko dvasia.

STAIGMENOS, KURIŲ NEBUVO

Nusivilti nebėra kuo, stebėtis irgi. Aplinka, kurioje vyksta festivalis "Galapagai" – užburianti. Pramogų nei naktimis, nei dienomis netrūksta. Dauguma jų – tokios pačios, kaip buvo pernai ar užpernai. Nustebinti gali tik tai, kad pasikeitė jų lokacija.

Kas bendro tarp \"Galapagų\" ir \"Bix‘ų\" kiaulės?

Festivalininkai ir vėl galėjo paskraidyti oro katapultu, pažaisti "D6" stalo žaidimus, dalyvauti šunų lenktynėse ar skaityti netradicines knygas "Gyvojoje bibliotekoje ".

Kas bendro tarp \"Galapagų\" ir \"Bix‘ų\" kiaulės?

Kalbant apie muziką, festivalyje šiemet buvo keturios scenos, kuriose pasirodė "Garbanotas bosistas", "Tie geresni", "Timohi", Alekna, "Biplan", "Makdett" ir pan. Ant pagrindinės scenos susirinkusiuosius užvesti bandė "Golden Parazyth", "Antis", "Bix", "G&G sindikatas ". Pirmosios dienos pasirodymus didžiojoje scenoje vainikavo švedai "Clawfinger", kurių kūryba išsiskiria tuo, kad repą jie derina su sunkiąją muzika. Paskutiniąją naktį ant šios scenos pasirodė grupė iš Didžiosios Britanijos "Hadouken!".

Kas bendro tarp \"Galapagų\" ir \"Bix‘ų\" kiaulės?

Daugiau fotografijų galerijoje arba facebook'e.

Rašė Miglė Narkevičiūtė
Fotografijos Justino Bareikio