„Karklė 2015“ – nepamirštama kelionė po šypsenomis grįstą alternatyvų pasaulį

„Peace, Love & Music“ – moto, kuriuo jau septynerius metus iš eilės gyvuoja rugpjūčio 14-16 dienomis vykstantis didžiausias festivalis Lietuvoje „Karklė Live Music Beach“, dėl savo unikalios lokacijos ir pramogų įvairovės dar kitaip minimas kaip lietuviškoji Ibiza.

„Karklė 2015“ – nepamirštama kelionė po šypsenomis grįstą alternatyvų pasaulį

FESTIVALIZACIJA IN, CIVILIZACIJA OUT

Šiais metais „Karklės“ organizatorių maldos tikrai buvo išgirstos. Orai buvo nuostabūs, o festivaliui pasiruošta iš visos širdies. Dešimt tūkstančių šypsenų kartu susirinko praleisti karštąjį vasaros savaitgalį masyviausiame festivalyje Lietuvoje, kuris be žado paliko net didžiausius skeptikus ir sulaukė milžiniško pasisekimo.

Festivalis – tai atskira erdvė kur, neskaitant dviejų naktų ir trijų dienų muzikos, pramogų, naujų atradimų ir pažinčių, daugiau niekas neegzistuoja. Tik įvažiavęs į „Karklės“ parkingą po truputi prarandi atmintį ir pamiršti apie kita egzistuojančia erdvę – čia juntama tik alternatyvi realybė, čia juntama tik „Karklė“.

„Karklė 2015“ – nepamirštama kelionė po šypsenomis grįstą alternatyvų pasaulį

PEACE

Į festivalizuotą paplūdimį visi žmonės, tarp jų ir aš, atvykome atsipūtę, ramūs bei pasiruošę meditaciniam poilsiui, o rūpesčiai ir blogos nuotaikos buvo paliktos namie. Be to, kad nemačiau nė vieno papiktinto veido, net ir policija su šunimis prie vartų nė kiek negąsdino. Jie atrodė tokie taikūs, draugiški ir šventiškai nusiteikę – tikriausiai viršininkai padirbėti „Karklėje“ išsiuntė pačius linksmiausius ir labiausiai puikaus savaitgalio nusipelniusius pareigūnus.

„Karklė 2015“ – nepamirštama kelionė po šypsenomis grįstą alternatyvų pasaulį

Tik prie renginio vartų sužinojau, kad esu reporteris, o ne fotografas, tačiau fotografo darbo atsisakyti nesugebėjau. Aplink visi žmonės buvo pasipuošę ne tik šypsenomis, bet taip pat ir savo mylimais laimėtais akiniais nuo saulės, marškiniais, spalvotomis suknelėmis ir kt. Tai buvo rūbai, kurie išryškina jų festivalinę nuotaiką. Pastebėjau, jog dažnam festivalininkui šventė prasideda nuo aprangos, kuri pati spontaniškai suranda žmogų festivalio metu. Dėl Karklės renginių įvairovės ji surado ir mane.

„Karklė 2015“ – nepamirštama kelionė po šypsenomis grįstą alternatyvų pasaulį

Veiklų ir konkursų čia buvo apstu: galėjai laimėti akinius, marškinėlius, peteliškę, kaklaraištį ir dar velniai žino ką. Tikriausiai, jei į „Karklę“ važiuotum nuogas, tai festivalis pats tave aprengtų arba atvirkščiai. Visumai iki pilnos laimės trūko tik nuotaikingos festivalinės nuotraukos, o aš galėjau tai suteikti. Dėl to jaučiausi patenkintas. Neslėpsiu: man tai buvo viena įdomiausių kada nors atliktų „gatvės fotografijos“ sesijų. Kai vienoje vietoje pamatai tiek daug jaunų ir žavių žmonių, tiesiog negali jų nenupaveiksluoti.

„Karklė 2015“ – nepamirštama kelionė po šypsenomis grįstą alternatyvų pasaulį

LOVE

Pastatęs palapinę, įsikūręs ir pasivaikščiojęs po festivalio teritoriją suprantu, kad tiek gražių merginų vienoje vietoje galima sutikti tik čia. Pastebėjimas: net tokiame festivalyje, kuriame gerai nusiteikusių merginų iš visos Lietuvos apstu, jas nukabinti gali būti neįveikiama užduotis. Visos vaikšto po tris arba didelėse kompanijose. Atrodo, jog nepaleidžia viena kitos iš akiračio nė akimirkai. Galbūt toks didelis festivalis kaip „Karklė“ nėra skirtas romantiškiems pasimatymams, tačiau jis išlieka puikia vieta tūsui, pramogoms ir dažnai kukliam naujų pažinčių tinklo užmezgimui.

„Karklė 2015“ – nepamirštama kelionė po šypsenomis grįstą alternatyvų pasaulį

MUSIC

Penktadienio vakarą Mantui Jankavičiui buvo suteikta garbė atidaryti festivalio koncertinę programą.  Tai buvo puikus pasirodymas, kuriame dar tik palapinių miesteliuose spėję įsikurti žmonės pirmą kartą susitiko, apsidairė ir pajuto vieni kitus. Čia galėjai apkabinti, pabučiuoti visus senus draugus ir pasiilgtus žmones ar tiesiog apsikeisti šypsenomis. Nuotaika buvo puiki – nesinorėjo niekur eiti, tik būti čia ir klausytis muzikos, linguoti su visais į taktą kartu mėgaujantis geru oru.

Mantą savo laiku pakeitė Marlon Roudette, kurio pasirodymas buvo geriausias pasirodymas visoje „Karklėje“. Žinoma, jis grojo savo hitus, tokius kaip „When The Beat Drops Out“ ar „New Age“, tačiau nustebino tai, jog bendraudamas su publika jis paklausė: „Ei, ar jums patinka regis?“. Tiesa ta, kad tokio klausimo aš nesitikėjau – juk čia pop muzikos festivalis, bet pastarasis nustebino mane labai maloniai. Publikai buvo visiškai nesvarbu, nes jai, manau, būtų patikę viskas, ką atlikėjas sako ar ko klausia, todėl nė nesuprasdami, kad regis yra visiškai kita muzikinė teritorija, žmonės vieningai šaukė „YES!“. Po gauto publikos pritarimo muzikantas užgrojo kažką, kas jo kūrybai yra visiškai nebūdinga – absoliučiai kita opera, tačiau tai skambėjo kaip nuostabus regis. Maža to, atlikęs kūrinį Marlon Roudette paklausė: „Do you like the old school?“. O kas nemėgsta senosios mokyklos? Tuomet pasigirdo ramus būgnų permušimas, po kurio jau buvo galima suprasti, kad skamba visiems seniai žinoma melodija. Širdys akimirkai sustojo ir vėl pradėjo plakti – tik šį kartą kaip viena ir nedaloma: nuskambėjo Mattafix kūrinys „Big City Life“. Pastarojo negirdėjau nuo vaikystės ir gyvai atliekamas Marlon jis skambėjo dar geriau.

„Karklė 2015“ – nepamirštama kelionė po šypsenomis grįstą alternatyvų pasaulį

„Karklėje“ visiškai netikėjau sutikti savo seno gero draugo reivo, todėl, pamatęs baltą palapinę, akimirkai apmiriau. Pastaroji man priminė festivalio „Satta Outside“ main „Tent“ steidžą. Ir ką jūs galvojate? Čia non stop groja techno! Ko aš iš tiesų tikėjausi, tai „Jägermeister“ palapinės su kilometrinėmis eilėmis, į kurią be eilės patenka tik vipai, o kitus įsisiautėjusius paprastus mirtinguosius nelegalus, trokštančius kuo skubiau išgirsti Jovani,  apsaugos darbuotojai mėto per tvorą ir įsakmiu tonu primygtinai prašo palaukti eilėje, kol kas nors kitas paliks palapinę...

„Karklė 2015“ – nepamirštama kelionė po šypsenomis grįstą alternatyvų pasaulį

Maloniai apstulbęs patraukiau elektronikos stage link. Esu beviltiškai įsimylėjęs Anna Hanna ir dėl šios meilės headliner Example pasirodymą teko atmesti. Dėl tokio pasirinkimo visiškai nesigailiu, nes nuėjęs į kitų headliner Rudimental pasirodymą sužavėtas tikrai nebuvau. Daug liaudies, tad aišku, jog be prastų manierų taip pat neapsieita. Apgirtę veidai laistosi alumi, stumdosi, lipa per galvas į priekį ir rėkdami į ausį dar ir ant kojų mindo. Šiaip ne taip pavyko iš tos košės išnerti ir prisėdau ant kiek atokiau nuo scenos esančios vejos, kad galėčiau bent viena ausimi išgirsti atvykėlių iš užsienio dainas. Maloniai nustebintas vis tiek nelikau, tad iškeliavau į „Electronic Club“, o vėliau ir į „Beach Stage“, kur išliejau visas likusias jėgas ir užbaigiau savo vakarą.

Šeštadienio koncertų programą atidarė Leon Somov & Jazzu, kurie surengė patį nuoširdžiausią pasirodymą visoje „Karklėje“. Atlikėja skatino visus būti savimi, apsikabinti ir mokytis mylėti vieniems kitus. Vėliau sekė puikus Jurgos Šeduikytės pasirodymas kopose, po kurio visi sugrįžo į main stage pasiklausyti legendinių ir naujų Marijono Mikutavičiaus dainų. Po šių vokalinių pasirodymų visumos net ir „Karklėje“ viešintys užsieniečiai kitą rytą prabilo robotų balsais.

Tą patį vakarą dažnai girdėjau klausimą: „Tu nežinai GusGus?“. Po klausimo sekdavo žvilgsnis į mane kaip į kvailį. Gabalą „Over“ tai tikrai žinau, bet, pastovėjęs ir palingavęs pusvalandį į headliner elektroninės muzikos ritmus, mieliau nusprendžiau pasiklausyti seno gero Lietuvos techno vilko Manfredo, kurio smaloje giliai įklimpęs ir išliejau paskutinius savo festivalinio prakaito lašus.

SEKMADIENIO RYTAS

Nubudau  dėl intensyvaus karščio palapinėje. Kaitino saulė, mano gūžtoje oro nerasta... Apsižiūrėjau ar viskas vietoje. Bendra kūno žala siekia maždaug 40%. Kojos nuo nagų iki blauzdų visos nubalnotos, nagai nuskilę, vietomis žaizdos, o burnoje dykuma. Nusišypsojau ir primerktomis akimis per rūką apžvelgiau kempingą...

„Karklė 2015“ – nepamirštama kelionė po šypsenomis grįstą alternatyvų pasaulį

... „Karklės“ uždarymo garbė buvo suteikta veteranų grupei ANTIS. Užgesus paskutiniesiems informatorių apie zombių invaziją akordams, visi kartu patraukė į Ibizos paplūdimį: kas paskutiniam šokiui, o kas chillui. Skambant elektroninės beach house muzikos ritmams visi pliuškenosi jūroje, šoko, gulinėjo ir deginosi kaitrioje vasaros saulėje. Prigulęs ant pripučiamo čiužinio kaip ant vandens lovos, užmigau plūduriuodamas jūroje. Nubudau, nes išgirdau gelbėtojų balsus. Pakreipęs galvą į kairę pamačiau tolstantį paplūdimį  – „Neužmik!“, – sušuko jie man. Dar kartą nusišypsojau, pažvelgiau į saulėtą giedrą dangų ir toliau plūduriavau. Pro akis prabėgo puikus poilsis, ištaškytas savaitgalis, nuostabūs orai ir sutiktų žmonių šypsenos.

 

 

Įspūdžiais ir nuotraukomis dalinosi Danila Kalifornija.

Daugiau nuotraukų greitu metu ManoFestivalis.lt FACEBOOK.