Ką „Vilnius Music Week 2014” kalbėjo muzikos žinovai?

Festivalis „Vilnius Music Week 2014”, šiemet sulaukęs itin didelio užsienio muzikos industrijos profesionalų dėmesio, antrosios dienos konferencijas pradėjo intriguojančiomis istorijomis apie „Rammstein“, o pabaigė muzikine atvirumo akimirka. Išklausę tuzino festivalyje dalyvaujančių grupių garso takelių, delegatai pažėrė savo komentarus.

Vilnius Music Week'14

Muzikos pasaulyje 10 valanda ryto paprastai skamba kaip nesusipratimas, tačiau tai nesutrukdė Berlyno ir regiono kultūros sekretoriui Timui Renneriui žvaliai pradėti konferenciją savo asmenine patirtimi muzikos versle.

Su tokiais Vokietijos muzikos banginiais kaip „Rammstein“  dirbęs T.Renneris pasakojo, kad su jais išties smagu vakaroti, prie degtinės kalbėtis apie politiką ar kūrybą. „Pasaulinę šlovę jie pelnė dėka originalios kalbos ir ją palydinčio tokio įvaizdžio, koks globaliai priskiriamas vokiečiams. Jei turi itališką restoraną, negali jame atrodyti kaip bavaras. Jei esi bavaras, turi pardavinėti kiaulienos šnicelį“, - kalbėjo žinomas leidėjas, žurnalistas, rašytojas.  

Jauniems atlikėjams jis patarė nesukti galvos dėl sutarčių su didelėmis leidybinėmis kompanijomis. „Jums jos tikrai nereikalingos“, - teigė vyras, prieš 10 metų vadovęs „Universal Music“ Vokietijos padaliniui ir šias pelningas pareigas palikęs todėl, kad nepritarė kompanijos politikai dirbti su didžiaisiais atlikėjais, minimaliai investuojant į rinkos naujienas.

„Žmonės vis dar labai prisirišę prie leidėjų. Tai primena Valstijas, kuriose net ir panaikinus vergiją žmonės toliau dirbo savo vergvaldžiams. Skirtumas tik tas, kad jų už tai nemušė. Sunku pakeisti sistemą“, - sakė vokietis.

Apie tai, kad viską muzikos versle galima pasidaryti patiems, kalbėjo ir gerai žinomos Skandinavijos grupės „Efterklang“ vienas įkūrėjų ir vadybininkas Rasmusas Stolbergas. „Mano gimtojoje Danijoje prieš 10 metų buvo daug norinčių ką nors daryti, bet nežinančių - kaip. Be to, buvo įprasta, kad niekas tavimi nesidomės, kol kas nors iš užsienio nepasakys, kad tai yra „cool“. Bet jeigu svarbūs žmonės su jumis nenori dirbti, dar nereiškia, kad esate mėšlo gabalas. Kai nei vieni leidėjai nesiėmė mūsų įrašų, mes įkūrėme savo įrašų kompaniją, aš pats rašiau pranešimus spaudai, mes klausinėjome žmonių, kur galėtume pasirodyti užsienyje, - pasakojo danas, vėliau su savo grupe grojęs kone visose Europos šalyse ir surengęs kelis sėkmingus turus Amerikoje.  – Norėdami atkreipti dėmesį turite spiegti kitaip nei visa minia. Susiraskite tamsesnį kampą ir spiekite ten. Bet pirmiausia turite rašyti geras dainas, užsiauginti savo gerbėjus. Dabar visi nori išgarsėti per du mėnesius, bet tokiu atveju po keturių mėnesių juos pamiršta.“

Žavaus rokenrolo į konferencijų salę „Comfort Hotel LT“ viešbutyje įnešė ką tik iš Berlyno muzikos savaitės atvykęs vienas žymiausių Jungtinės Karalystės pankroko muzikos ir kultūros aktyvistų Johnas Robbas.  Jis pabrėžė, kad labai svarbu užsiimti kryptinga savireklama. „Marketingas visada bus muzikos dalis. Prieš 30 metų dalindavome lankstinukus, dabar turime internetą. Tačiau reikia išmanyti, kaip veikia socialiniai tinklapiai: nepakanka susikurti paskyrą „Facebook“ ir galvoti, kad jau viską padarei, ką galėjai.“

Brito nuomone, grupės originalus pavadinimas gali turėti įtakos sėkmei vien dėl galimybės ją identifikuoti paieškos sistemoje. „Visiška nesėkmė - grupę pavadinti „London“ ir bandyti ją susirasti „Google“, - juokėsi J.Robbas.

Vos prieš dvi valandas iš Niujorko parskridusi švedė Jenny Hermanson, atsakinga už platformos „Spotify“ verslo plėtrą Skandinavijos rinkoje, Baltijos šalyse ir Islandijoje, papasakojo, kaip veikia naujosios technologijos: „Kai į šią kompaniją perėjau iš „Microsoft“, visi klausė, kodėl taip kvailai pasielgiau. Tai buvo 2008-aisiais. Nuo to laiko atsitiko daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, U2 įrašai mūsų platformoje 2009 sausį pasirodė savaite anksčiau nei parduotuvėse. “Kings Of Leon” vėliau būtent čia pristatė albumą. Dabar Švedijoje 80 proc. muzikos siuntimosi generuoja „Spotify“. Mūsų platformoje yra pasiekiami 24 milijonai dainų, turime daugiau nei 40 mln. aktyvių vartotojų ir muzikos industrijai sumokėjome 1,5 milijardo JAV dolerių.“

Suomis Tapijas Korjus, muzikos verslo konferencijos „Music & Media“ pirmininkas, konferencijoje pabrėžė, kad bet kurio žanro muzikantams svarbu turėti savo auditoriją: „Aš esu buvęs „showcase“ festivaliuose visame pasaulyje, net ir Singapūre ar Honkonge, su talentingu džiazo trio. Grupė padarė puikią karjerą ne tik dėl festivalių, bet tai garantuotai padėjo.“

Iš Prancūzijos atvykęs festivalių organizatorius Francois Audigier jam antrino: „Festivaliuose groja daug gerų grupių. Tereikia, kad profesionalai ateitų konkrečiai pas jus – ir tai jau bus pasiekimas.“

Jouniui Pesolai iš kompanijos “Deezer“ per viešnagę Vilniuje labiausiai įstrigo grupė „Garbanotas Bosistas“. „Suomijoje jie veiktų puikiai, tačiau grupės muzikos nėra „streamuose“. Tai turi būti pasiekiama, antraip tu esi niekas“, - teigė svečias.

Konferencijas delegatai užbaigė „tiesos akimirka“, klausydamiesi burtais ištrauktų skirtingų „Vilnius Music Week 2014” dalyvių dainų. Daugiausiai komplimentų sulaukė grupė „Super Besse“ iš Baltarusijos,  lietuvių grupė „Soul Moustache“ ir „Odd Hugo“ iš Estijos.