Jei ne festivalis, gal būtų ir traktorius, ir pamatas namui – interviu su „Swampfest“ organizatoriais

Swampfest

Jau šiemet bus nauji festivaliai, vėl bus laukinis atotrūkis nuo sofutės. O kol kas gyvenu atviro oro festivalių prisiminimais, kartas nuo karto pasikalbėdama su organizatoriais, apie juos lankančiais nuotaikas ir ištikusias situacijas.

2014-ųjų liepą bene geriausią įspūdį savo nepažabota laukine dvasia man paliko festivalis „Swampfest“. Deja, renginys patyrė per mažą populiarumą ir dėl jo, leidžiu sau savanaudiškai samprotauti, toks nepaprastas jis ir buvo... Kalbuosi su „Swampo“ rengėjais, hardcore grupė „Bora“ nariais Kęstu ir Vladu.

----

Visai neseniai socialiniame tinkle pastebėjau žinutę, jog svarstote, ar kitais metais vyks, ar nevyks „Swampfest“. Tai kaip su ta dilema?

Kęstas: Na, rankos šiek tiek sudrebėjo, kai gavome kelis gerus pasiūlymus iš labai mėgstamų grupių, bet ganėtinai aišku, jog šiais metais tikrai nebus „Swampfest“, nes aš vis dar jaučiuosi pavargęs (juokiasi).

Bet juk jau kurį laiką žiema...

Kęstas: Dar yra dalykų, kurių esu nesusitvarkęs. Visos tos pašiūrės dar stovi iki šiol.
O dėl ateities pažiūrėsim. Galbūt kada nors...

„Swampfest“, žanro prasme, buvo vienas įvairiausių praėjusios vasaros festivalių, mano akimis, nors aplankiau jų gana nemažai. Muzikos kokybė buvo gana aukšta. Koks buvo kriterijus renkantis?

Kęstas: Gera muzika. Man nuo senų laikų yra toks noras gerą, bet skirtingą muziką jungti į vieną vietą. Tai buvo muzika, kurią pats mėgstu.

O įsivaizduok, vieną dieną kvieti į savo festivalį grupes, kurių pats nemėgsti...

Kęstas: Na, tuomet tai būtų darbas.

Suprantu, „Swampfest“ nebuvo darbas dėl pinigų?

Kęstas: Tai buvo darbas ir aš susimokėjau už tai, kad turėjau progą padirbėti (juokiasi).

Swampfest

Koks buvo kelias iki šio įvykio? Kas inspiravo, kokią patirtį iki tol turėjote?

Kęstas: Na, mes grojom, turuodavom, seniai su koncertais užsiimdavome. Redagavau fenziną, turėjau leidybinę kompaniją, nuolat organizavau koncertus, buvo miesto mini-festivaliukai, kuriuose kokios 5-6 grupės būdavo. Buvau atvežęs ir gan didelių grupių kaip „Against Me!”, kurie tuo metu jau stadionuose grojo. Tai festivalis kaip ir nebuvo naujiena. Aišku, žymiai daugiau visko suorganizuoti reikėjo, kai viską reikėjo padaryt „lygioj vietoj“.

Girdėjau gandą, jog dar prieš rengdamas „Swampfest“ svarstei, ar daryti festivalį, ar statyti namą. Ar tai tiesa?

Kęstas: Tai taip, buvo toks svarstymas. Jeigu nebūčiau daręs festivalio, būčiau užsiėmęs statyba. Iki šios žiemos gal būčiau išsiliejęs pamatą (juokiasi).


Piršaisi ant scenos savo mylimajai. Mačiau savo akimis. Tai kada vestuvės?

Kęstas: Nežinau (juokiasi). Pagalvojom, kad jeigu jau švęsti, tai švęsti, taip ir atsitiko piršlybos. O vestuvės ne vilkas, į mišką nepabėgs (šypsosi).

Festivalis vyko prie Lavyso ežero, Lavysabalėje. Kas Jus sieja su ta vieta?

Kęstas: Aš ten gyvenu. Esu dzūkas, gimęs Alytuje. Ilgą laiką ieškojau sodybos, norėjosi vienkiemio ir radau pelkę, kuri nelabai kam reikalinga. O Lavysabalę tai kiekvienas kaimietis vadina kitaip. Iš pradžių girdėjau, kad tai „Dzyvacynas“, policininkai užsukę apsižvalgyt sakė, kad tai „Beržijų Pievos“. Visas rajonas kaip susitaręs tvirtina, kad ten jų tėvukai turėję žemės, todėl visi lyg ir jaučia turį teisę drąsiai žygiuot per mano kiemą (šypsosi).

Simboliška - festivalis gyvatyne. Tai, jeigu dabar suktelėtume vienerius metus atgal, imtumėtės daryti festivalį?

Kęstas: Prieš metus tokiu laiku mes jau, atrodo, su skorpionais buvome susitarę (grupė iš Teksaso „Scorpion Child“ – red.pastaba). Jau honoraras buvo pervestas, tai kelio atgal nebuvo, bet dabar, jeigu žinočiau, kas gausis, tai tikrai nedaryčiau. Nusipirkčiau traktorių už tuos pinigus (juokiasi).

Vladas: Man tai visai patiko. Jeigu atmetus visas finansines parkes, tai tikrai visai buvo fan. Na, dar trūko darbo rankų.

Kęstas: Aš iki šiol tvarkiausi mišką. Ten visokių bokalų ir panašiai. Kiti organizatoriai liko keletą dienų po festivalio, būreliu surinkome pagrindines šiukšles, o aš paskui vienas, vietoje to, kad imčiausi ko nors naudingo, einu su šiukšlių maišais aplink sklypą. Ne tai, kad šiukšlės, bet iš miško pritempta visokių pagaliukų, šūdukų... prislėpta, prikišta...

Kaip vietos žmonės? Įsitraukė į festivalį? Padėjo? Dalyvavo?

Kęstas: Kaimynas mano tai labai daug padėjo. Jis turi bobcat‘ą, ekskavatoriuką, tai neėmė pinigų už nieką ir tikrai daug darė.

Ar jis atėjo į festivalį?

Kęstas: Neatėjo. Iš tolo pasižiūrėjo... sako „ai, aš čia su darbo rūbais...“.

Važiuojate į festivalius? Galbūt ruošdami „Swampfest“ turėjote etaloną?

Kęstas: Tai „Tabūns“. Čia Kuldigos miestelyje Latvijoje vyko kažkada. Pirmi du, aišku, buvo geriausi dėl savo laukinės atmosferos. Paskui pasidarė masinis. Organizacija daugiau mažiau liko tokia pati, o žmonių privažiavo daug. Jaunų, girtų, vietinius marozus sutraukė irgi... Man jau nelabai patiko. Dar toks „Trashfest“ Olandijoj vykdavo. Buvau su drauge tik kartą, bet paliko superinį įspūdį, ribotas žmonių kiekis ir labai gera atmosfera, nes grupės visos išskirtinės.

Bet įsivaizduoju, kad gal organizatoriams labiau patinka, kai daugiau žmonių būna. Ar ne taip?

Kęstas: Kad nelabai. Jų turi būti užtektinai, bet ne per daug.

Vladas: Norėjosi, kad „Swampfest“ būtų mažas jaukus festivaliukas, kur ne bet kas atvažiuotų ir darytų bet ką.

Kęstas: Kad nebūtų turgus, kuriame visi atvažiuoja savęs parodyti, o ne pasiklausyti muzikos.

O kodėl „G&G Sindikatas” grojo sekmadienį, kai jau visi važiuoja plauti galvų ir kitą dieną eiti į darbą?

Kęstas: Todėl, kad penktadienį ir šeštadienį jie grojo apmokamus koncertus, tai pasisiūlė atvažiuoti sekmadienį, pagroti, išsikepti šašlyko. Tik dėl to ir atsirado sekmadieninė programa. Man jie buvo kaip energetinis gėrimas. Geri draugai, puikūs žmonės, visada nuoširdūs scenoje.

Vladas: Ir iš tikrųjų buvo labai gerai. Liko užtektinai žmonių pasiklausyti.

Swampfest

Kaip sekėsi su techniniais sprendimais?

Kęstas: Su techniniais buvo bėdų. Kabelius, kuriuos mums buvo žadėję atidavė Dainų šventei. Ir su garso operatoriais buvo bėdų. Viską suvalgė Dainų Šventė, buvo ir streso, ir išlaidos padidėjo gerokai.

Vladas: Darbuotojai, kurie turėjo festivalyje dirbti irgi dirbo Dainų šventėje. Renginys atrodo visai skirtingas, bet jis pasiėmė viską.

Kur muzikantai miegojo?

Kęstas: Palapinėse. Buvo vienintelis reikalavimas, kad palapinėse būtų čiužiniai, visi liko patenkinti.

O patys miegojote?

Vladas: Taip. Per festivalį, pamenu, kokią šeštą ryto viską išjungi ir eini miegoti.

Kęstas: Aš tai normaliai, festivalio metu išmiegodavau po kokias 4-5 val. Gal prieš festivalį buvo mažoka miego, nes viskas vyko ne taip, kaip tikėjomės. Vis kildavo kokių nors problemų. Pavzydžiui, mergina, kuri buvo atsakinga už savanorius išvažiavo darbo reikalais ir liko neišspręsta problema. Tokių dalykų atsitiko labai daug. Dviese ar trise ėmėm spręsti viską. Bet turbūt tokia „Swampfest“ karma. Jis buvo sutvertas būti tokiu mažu chaosu. Chaosinio festivalio organizacija irgi turi būti chaosinė.

Ar domitės kitais festivaliais Lietuvoje?

Kęstas:Velnio akmuo“ yra šiuo metu toks, į kurį aš mėgstu nuvažiuoti. Dar nepraleidau nei vieno. Atsiranda grupių, kurias norisi išgirsti, bent mažoje scenoje. Į didelę sceną kažkaip tik akį užmetu praeidamas.

Tai vis dėlto, kodėl „Swampfest“ nesurinko pakankamai publikos?

Kęstas: Na, apsigavome, nes po pirmų metų atsiliepimai buvo puikūs. Atrodė, kad susirinks minia, nes visiems labai patiko, buvo puikus renginys ir pan. Ir šiemet prieš festą net bijojome per daug reklamuoti, nes facebook‘as niršėjo, žmonių atrodė bus labai daug, o paskui pasirodė, kad jų per mažai. Grupės buvo labai geros, viskas buvo paruošta, bet išėjo kaip išėjo.

Vladas: Pamenu, penktadienį buvo euforija, žmonės važiuoja, festas prasidėjo, o šeštadienį buvo didžiausias nusivylimas. Kaina buvo gera, atmosfera puiki, va atvažiuokit ir būkit, bet kažkaip nesuveikė.

Ar publika dėl ko nors burbėjo?

Kęstas: Burbėjo, kad alaus negalima savo atsinešt.

Ei, bet gi čia jau per daug...

Kęstas: Juolab, kad niekas netikrino. Prisinešė visko.

Vladas: Buvo labai gero pigaus alaus. Mums alaus padovanojo draugas aludaris iš Latvijos.

Kęstas: Beje, labai gero latviško alaus. Kad jis ekskliuzyvinis, tai sužinojau tik vėliau. Sakau, Andri, atvažiuok su alum. Bus proga ir susitikti. O paskui pasirodė, kad čia super-hipsteriškas alus, kurio Latvijoje galima nusipirkti tik keliuose baruose ir visokie fabrikai bando juos nupirkti. Tad „Swampfest“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima buvo jo paragauti.

Swampfest

Tad kokie artimiausi planai?

Kęstas: Namą statysiu.

Nebaisu, kad festivalščikai laušis į jį?

Kęstas: Ne, tai kaip tik bus kur padėti grupes (šypsosi). O jeigu rimtai, tai kitąmet žadame daryti „Swamparty“ su grupėmis ir viskuo kituo. Apie tai skelbsime „Swapfest“ puslapyje, „facebook‘e“.



Tad paliekam su viltim
Ačiū Kęstui ir Vladui už laiką

Kalbino Gintarė, MANOFESTIVALIS.LT

Fotografijų autorius Simonas Rupšys
Daugiau nuotraukų GALERIJOJE arba socialiniame tinkle FACEBOOK