„Into the Valley“ tvanas: garsai, sklidinai užpildę žydrame vandenyje skendintį apleistą kalėjimą

Ankstų praėjusio ketvirtadienio rytą pajudėjęs iš skęstančio Vilniaus Talino link, pagaliau patikėjau, kad iškeisti savo taip mylimas „Sūpynes“ į kažką kito gal ir yra ne toks blogas sprendimas. Tuo labiau, kai žinai, kad per artimiausias tris naktis išgirsi Nina Kraviz, Function, Dixon, Recondite, Bjarki, Jeff Mills, Marcel Dettmann, Black Madonna ir dar tuos kitus, kurių dauguma Lietuvos festivalių plakatuose būtu rašomi didžiausiu šriftu.

„Into the Valley“ tvanas: nuo žydrame vandenyje skendinčių kalėjimo griuvėsių iki sklandžia elektronika užpildytų ausų

„Into the Valley“ akimirka / Gyčio Vidžiūno / gytisfoto.lt nuotr.

„Into the Valley“, 2016-aisiais dar vykęs Švedijoje, šiais metais persikėlė pas beveik kaimynus estus. Ir turbūt tai buvo pats teisingiausias festivalio organizatorių sprendimas. Jau nuo metų pradžios šis renginys nuolat patekdavo į įvairius festivalininkų sudaromus TOP 10 sąrašus, kaip festivalis su viena įdomiausių lokacijų visame pasaulyje. Jei nesate girdėję apie Rummu miestelyje stūksantį apsemtą sovietinį kalėjimą, kuris dar prie visa ko šalia savęs glaudžia ir įspūdingus smėlio kalnus, tai pamatę parvežtas nuotraukas, greičiausiai jau planuosite kelionę ten.

„Into the Valley“ tvanas: nuo žydrame vandenyje skendinčių kalėjimo griuvėsių iki sklandžia elektronika užpildytų ausų

„Into the Valley“ akimirka / Gyčio Vidžiūno / gytisfoto.lt nuotr.

Po 7-ių valandų kelionės automobiliu iš Lietuvos su bendrakeleiviais pasiekėme Murru kalėjimo prieigas. Žinant, kad festivalis prasideda ketvirtadienį (o penktadienis Estijoje ir visose aplinkinėse šalyse yra darbo diena) vos atvykęs didelio žmonių kiekio tikėtis negali. Džiugino tai, kad lietuviškos liūtys Estijos nepavijo – „Into the Valley“ maloniai šildė puikiu oru. Mano ketvirtadienio favoritas, The Black Madonna, nė trupučio nenuvylė. Tiesa, ilgi šokiai planuoti nebuvo, visgi dar tik prepartis, reikėjo kaupti jėgas savaitgaliui, taigi jau 3-ią valandą gulėjau palapinėje.

„Into the Valley“ tvanas: nuo žydrame vandenyje skendinčių kalėjimo griuvėsių iki sklandžia elektronika užpildytų ausų

„Into the Valley“ akimirka / Gyčio Vidžiūno / gytisfoto.lt nuotr.

Po beveik tobulo ketvirtadienio penktadienio rytas nieko gero nežadėjo. Kiek pavėluotai (kaip netikėta) lietingas oras atėjo ir iki Estijos. Teko išsitraukti botus.

Nors renginys vyksta pačiame Rummu miestelyje, ten jokios maitinimo įstaigos rasti nepavyko, tad pusryčiauti nusprendžiau / teko festivalio teritorijoje. Keturi maisto furgonėliai ir vienas restoranas tokiam festivaliui neatrodo labai daug, bet... tokio gero maisto open air‘uose, kaip „NOA“ restorane, dar nebuvau radęs. Tiesa, kainos irgi gana nemažos. Tuo metu meniu radau sriubą arba mėsainį su upėtakiu (!). Sriuba – 8€, mėsainis – 12€. Visgi fotografai daug neuždirba... Pasirinkau sriubą – nenuvylė.

„Into the Valley“ tvanas: nuo žydrame vandenyje skendinčių kalėjimo griuvėsių iki sklandžia elektronika užpildytų ausų

„Into the Valley“ akimirka / Gyčio Vidžiūno / gytisfoto.lt nuotr.

Pavalgius ir dar keletą valandų nerūpestingai paplūduriavus erdvėje, atėjo laikas, kai pagaliau penktadienio muzikinę dalį atidarė mūsų visų mylima Anna Hanna. Pradžioje jautėsi, kad žmonės šiek tiek bijo lietaus, bet link Annos set‘o pabaigos klausytojai visiškai atsipalaidavo, prasidėjo šokiai. Kažkuriuo metu iš dangaus drimbantys krituliai taip sustiprėjo, kad vėl buvau priverstas slėptis restorane, tačiau šlapia debesų rykštė nustojo plakti pačiu laiku – kai prie pulto stojo Recondite. Žmonių tirštėjo, tarpų tarp jų mažėjo, Recondite keitė Dixon, o pastarąjį – Jeff Mills. Tuo metu kažkur grojo Bjarki, vėliau Function ir mano vakarą užbaigęs Marcel Dettmann. Po tobulo oro ketvirtadienį ir beveik tobulo line-up'o penktadienį jau buvo galima važiuoti namo. „Into the Valley“ bet kokiu atveju būtu patekęs į visų laikų mano geriausių aplankytų festivalių TOP 3. Bet dar liko šeštadienis. Ir asmeniškai man pati pati laukiamiausia Nina Kraviz.

„Into the Valley“ tvanas: nuo žydrame vandenyje skendinčių kalėjimo griuvėsių iki sklandžia elektronika užpildytų ausų

„Into the Valley“ akimirka / Gyčio Vidžiūno / gytisfoto.lt nuotr.

Šeštadienio rytą su draugų ekipažu nuvažiavome į Taliną (visgi nepilni 45 kilometrai, tai kaip ir derėjo užsidėti pliusiuką). Pasidarėme nedidelę ekskursiją, papietavome ir pilnai užsikrovėme jėgų paskutiniai nakčiai. Deja, vienos scenos, kaip buvo planuota, organizatoriams užkurti nepavyko. Tiksliau užkūrė net per stipriai – pradėjo griūti pastatas, tad teko viską išjungti. Bet žavu, kad chebra nepasidavė, greitai susiorientavo ir vietoje stage apleistame pastate sukonstravo šokių aikštelę kupole. Minusas už neapsižiūrėjimą iš anksto, bet pliusas už gerą reakciją ir mobilumą.

„Into the Valley“ tvanas: nuo žydrame vandenyje skendinčių kalėjimo griuvėsių iki sklandžia elektronika užpildytų ausų

„Into the Valley“ akimirka / Gyčio Vidžiūno / gytisfoto.lt nuotr.

Kai ketvirtadienį grojo tik 2 scenos, penktadienį 3, tai šeštadienį Rummu drebino net 4 – pasirinkimas, kur būti ir ko klausyti, galvoje mezgė vis daugiau dilemų. Įdomus akcentas, kad festivalyje 45% grojusių atlikėjų buvo moterys. Ypatingai smagu, kad tos moterys buvo surinktos ne dėl skaičiaus, o dėl to, kaip jos groja.

„Into the Valley“ tvanas: nuo žydrame vandenyje skendinčių kalėjimo griuvėsių iki sklandžia elektronika užpildytų ausų

„Into the Valley“ akimirka / Gyčio Vidžiūno / gytisfoto.lt nuotr.

Ø [Phase], Rødhåd, Scuba ir man labai gerą įspūdį palikusi Helena Hauff padarė viską, ką turėjo padaryti prieš mano taip laukiamą Nina Kraviz. Gal tie keli bokalai alaus (beje, nelabai pigaus, bet ir nelabai brangaus: bokalas – 4€) irgi prisidėjo prie dar geresnės nuotaikos kūrimo, bet panašu, kad Ninos grojimas neabejingą paliko ne mane vieną. Po 3 valandų, praleistų prie pulto, ji nuoširdžiai bendravo, šypsojosi ir kokį pusvalandį darė selfius su visais norinčiais.

„Into the Valley“ tvanas: nuo žydrame vandenyje skendinčių kalėjimo griuvėsių iki sklandžia elektronika užpildytų ausų

„Into the Valley“ akimirka / Gyčio Vidžiūno / gytisfoto.lt nuotr.

Taip kalne įsikūrusi scena buvo uždaryta ir visas veiksmas persikėlė į paplūdimio erdvę. Ir nors festivalis artėjo link pabaigos, žmonės ir jų šypsenos iš paplūdimio nesiskirstė iki pat sekmadienio vidurdienio.

„Into the Valley“ tvanas: nuo žydrame vandenyje skendinčių kalėjimo griuvėsių iki sklandžia elektronika užpildytų ausų

„Into the Valley“ akimirka / Gyčio Vidžiūno / gytisfoto.lt nuotr.

Trys dalykai kurie šitą festivalį padarė vienu geriausių per mano netrumpą dešimties metų festivalininko karjerą buvo: geras garsas, labai stiprus line-up'as ir, žinoma, tobula lokacija. Sklando kalbos, kad ir kitais metais „Into the Valley“ vyks ten pat. Aš tikrai kartosiu – prisijunkite ir jūs.

„Into the Valley“ tvanas: nuo žydrame vandenyje skendinčių kalėjimo griuvėsių iki sklandžia elektronika užpildytų ausų

 „Into the Valley“ akimirka / Gyčio Vidžiūno / gytisfoto.lt nuotr.


Nuotraukų ir teksto autorius – Gytis Vidžiūnas / gytisfoto.lt. Dėkojame už įspūdžius!
Pilna nuotraukų galerija – čia