Festivalyje su vaikais - smagu ar sunku?

Stereotipiškai mąstant, tarus žodį „festivalininkas“ prieš akis iškyla stilingas jaunuolis arba jaunuolė, koncertais gamtoje praskiedžiantis studijų kursus, tačiau dažnai festivaliuose dalyvaujantys ir daug jų apvažiuojantys žino, jog ten būna ne tik studentų, bet  ir tėvų su vaikais, ir senjorų su anūkais, taip pat kitokių brandaus amžiaus amžinai jaunų ponų ir ponių.

Kadangi mano statusas taip pat pasikeitė ir iš vienišės festivaliautojos tapau mama, pasmalsavau, kaip ten sekasi ilgai trunkančiuose, gamtoje vykstančiuose ir dažnai trankiuose renginiuose dalyvauti vykstant šeimyniškai - su vienu, dviem ar net trimis mažaisiais. Į mano klausimus atsakė aktyvų kultūrinį gyvenimą gyvenančios žvalios ir žavios mamos Ingula (3 berniukai), Donata (2 mergytės) ir Ieva (2 skirtingų lyčių).

Festivalyje su vaikais - smagu ar sunku?

Šaltinis Pixabay.com

Ar Lietuvos festivaliai patogūs dalyvavimui su mažyliais?

Ingula: Man atrodo, kad Lietuvoje itin daug festivalių pritaikytų vaikams.

Ieva: Kad ir kaip norėtųsi sakyti patogūs, turbūt nei vienas tokiu nebus. Priklauso nuo kiekvienos mamos požiūrio. Man festivalis yra patogus, jei spėju palapinę pastatyti patogioje vietoje (kai netoliese vanduo ir wc). Dar svarbu, kad būtų patogu nuo mašinos atsinešti visą mantą. O visa kita jau priklauso nuo pasiruošimo.

Donata: Tikrai negaliu atsakyti į šį klausimą vienpusiškai, nes, pirmiausia, nesu aplankiusi ar ištyrinėjusi visų Lietuvos festivalių, bet žinau, kad tie į kuriuos kiekvieną vasarą važiuojame su šeima yra ne tik patogūs, bet ir puikūs savo turiniu.

Ar daug festivalių su vaikais esi aplankiusi? Dar prisimeni laikus, kai važiuodavai tik su draugais? Ar įspūdžiai skirtingi?

Donata: Festivalių aplankiusi esu išties daug, juk vienu metu tai buvo mano gyvenimo būdas – studijavau muzikos vadybą. O važiavimus į festivalius atsimenu kaip puikią pramogą su draugais, nors aš ir prigimties vienišė ir man labai patikdavo tiesiog eiti ir klausytis muzikos, ieškoti įkvėpimų.

Pagrindiniai įspūdžių skirtumai būnant festivalyje su draugais, o tada jau su vaikais – kad iš naktinės festivalio pusės persikeli į dieninę. Ir jau ne klausaisi headlainerių prie scenos, o dalyvauji kūrybinėse dirbtuvėse, paskaitėlėse, ramesniuose dienos koncertuose, daug daugiau bendrauji su festivalyje esančiais žmonėmis, užmezgi naujus ryšius. Su dukromis esame aplankę manau visus Lietuvoje šeimoms tinkamus festivalius ir net išbandę „Rainbow gathering“ europinį susitikimą Slovakijoje, kai dukrelei tebuvo 8 mėnesiai.

Ieva: Su vaikais mielai važiuojame i mini festivaliuką „Kūtvėlos“, kur puiki pradžia atidaryti vasaros sezoną gamtoje ir palapinėje. Mano abu vaikai gimę kovą, tai ir keliauti pradėjom nuo 2 mėnesių. Sekantis rimtesnis būna „Velnio akmuo“, kurio vaikai nėra praleidę dar nei vieno nuo gimimo (šiemet jau bus 6-as kartas), o po jo būna „Mėnuo Juodaragis“.

Su vaikais ir be jų festivalis skiriasi visiškai. Iki jų visai ne tas galvoje, linksminiesi ir vargo nematai. Su jais yra ką veikti, bet turint juos ir nuvažiuoti be jų, man kančia, nes jaučiuosi tarsi neturėčiau, ką veikti (šypsosi), nors kaskart ir pasvajoju, kad butu smagu tiesiog turėti laiką sau.

Ingula: Festivalių su vaikais lankiau nedaug, mums asmeniškai be auklės nepavyksta išsisukti, nes dažniausiai abu tėvai turi būti ant scenos. Tačiau vaikai jaučiasi saugiai ir ramiai festivaliuose. Laiką be vaikų pamenu kiek labiau patrakusį.

Papasakok šiek tiek apie pasiruošimą. Galbūt praverčia kokie nors specialūs daiktai ar ritualai?

Ieva: Jeigu kada teko su dviem vaikais ruoštis i dviejų savaičių kelionę, miegant  palapinėse skirtingų šalių kempinguose, tai, žinokite, šitai yra lygiai tas pats (šypsosi). Būtiniausias dalykas festivalyje yra ausinės vaikams nuo triukšmo, sausų rūbų krūva, avalynės keli komplektai, kremai, vaistinėlė, pastatomas žibintuvėlis palapinėje lyg lempa ir, žinoma užkandžiai bei vanduo. Mano likusią mantą visada sudaro mažas griliukas su anglimis (būna ryte pakepu dešrelių ar blynų, arba košės spėju išvirti). Kol vaikai buvo mažiukai, tai visad imdavau vežimelį ir nešynę, kad vieną stumti, kitą nešti (šypsosi). Dabar jiems 5 ir 3, turiu dvivietį vežimą, kuris kabinasi prie dviračio. Puikiai tinka festivalyje ir vaikams pasėdėti patinka, kai būna pavargę. Aišku dar visi miegmaišiai, pagalvės ir savaime prisipučiantys čiužiniai. Beveik visada pasidarau sąrasa, ką pasiimti ir iš eilės dedu..

Festivalyje su vaikais - smagu ar sunku?

Iš ritualų… mano vyras festivaliuose visad būna muzikantu tarpe, tad visą šitą sutempti, pastatyti, ir įkurti turiu viena. Bet paskutiniu metu išmokau pasikviestis draugę, kuri padėtu, ypač, kai vienas nori valgyt, kitam wc rūpi. O kur dar pačiai sulakstyti, juk vienų nepaliksi. Žodžiu - kantrybė!

Festivalyje su vaikais - smagu ar sunku?

Ieva su vaikais

Ingula: Nieko ypatingo nereikia, tiesiog vaikai turi žinoti, kad palapinė šiuo metu yra jų namai, kur ji yra, kur jų guolis. Praverčia šiltesni rūbai miegui.

Donata: Pasiruošimas šiek tiek kitoks vien dėl to, kad tenka galvoti už tris, kartais ir keturis šeimos narius vienu metu. Tada jau net ir aš pradedu domėtis orais, nes būdamas 100 km nuo namų ir dar kokiam giliam miške pliaupiant lietui su basutėmis ir suknele neišgyvensi. Kasmet įgūdžiai vis gerėja, pasimokai iš savo klaidų. Tai yra mano nemėgstamiausia dalyvavimo festivalyje pusė – pasiruošti, bet kai matau vaikų džiaugsmą, kurį jie patiria ten būdami, viskas atperkama (šypsosi).


Kokie festivaliai Tau atrodo tinkamiausi?

Ingula: Nežinau, kurie tinkamiausi, nes nedaug lankiausi, vis tuose pačiuose. Manau, kad priklauso nuo tėvų - kiek jie nori festivalyje atitrūkti, kiek būti kuklesni ir laiku eiti miegoti.

Ieva: Visi festivaliai tinkami vaikams, jeigu jie tinka mamai (šypsosi). Vaikai patys pasirenka sau saugų atstumą muzikai, patys praneša, kada laikas miegoti. O ir ta laisvė… Vaikams visur gerai, kur yra mama.

Donata: Šiaip, labai gerai, kad domiesi festivaliais, tinkamais šeimoms. Seniai maniau, kad reikia rašyti apie tai. Rekomenduosiu tik tuos, kuriuose tikrai esame buvę patys, kurių laukiame kasmet ir apie kuriuos klausinėja vaikai dar prasidedant pavasariui („Mama, o galėsime šią vasarą vėl važiuoti į kokius nors festivalius?“).

Tilto namų festivalisTik aną vasarą startavęs, bet jau mūsų vaikų širdis spėjęs užgrobti festivalis Vilniaus miesto fantastiškiausioje žaliojoje vietoje – Downtown Forest hostel erdvėje. Puiki muzika, įvairiausios veiklos: turgeliai, maisto dirbtuvės, veidų dažymas, kirpykla, ukulėlių mokykla, diskusijos ir t.t. Manau, tai puikiausiai tinkantis vasaros sezono atidarymui renginys, nes vyks patį pirmąjį birželio savaitgalį ir toks, kuriam ruoštis nereiks nei palapinių, nei maisto, nei kuprinių su striukėmis – juk beveik Vilniaus centre. Manau, nuo šio festivalio gali pradėti visi, kad nedrįsta važiuoti toliau su vaikais. Susitiksime būtinai.

Žalčiasalio festivalis. Cirkas. 2018. (tai naujas, antrus metus vykstantis šeimų festivalis puikioji vietoje Anykščių rajone. Šis festivalis turi temas. 2017m. buvo Pasakos, šiemet – cirkas.) Šiemet man asmeniškai tai yra Nr. 1 festivalis vykti su šeima.


Yaga Gathering - ypatingai turtingas kūrybinėmis veikomis festivalis ir visada stebinantis meninėmis instaliacijomis, dėl kurių verta net naktį pavedžioti vaikus po mišką, kad pamatytų šviesų, garso ir vaizdų instaliacijų, o chillo zona miške visada pilna vaikų, šeimų, atmosferinės muzikos, gyvų pasirodymų, kadais net ir cirko bei akrobatikos elementų. Nuostabi upė Spengla, Dzūkijos pušynai ir ten lyg vaikštantys meno kūriniai susirenkantys žmonės iš visos Europos.

Gaia Gathering. Vyksta tik kas antrus metus, todėl visada labai pasiilgtas su baltiškomis temomis, veiklomis, visada gamtinėmis priemonėmis išpuošta scena, puikia lokacija ir susirinkusiais žmonėmis. Festivalį organizuoja labai šviesios kelios šeimos, todėl jis idealiai sukurtas būti ten su vaikais.

Mėnuo Juodaragis. Turbūt vienas ilgiausiai gyvuojančių festivalių Lietuvoje, visada turėjęs savo kryptį ir jau užauginęs ne vieną kartą vaikų, kurie ten leisdavo vasaros savaitgalius su savo tėvais. Prieš kokius 5 metus ir mes atradome džiaugsmą vykti į šį festivalį visi keturi. Gražios apeigos, įvairi muzika, amatų kiemeliai, veiksmas vaikams: nuo žaidimų iki spektaklių, atskiras šeimų palapinių miestelis.

Ką patartum jaunoms šeimoms, kurios nedrįsta ir vietoje žalios festivalio pievos pasirenka patogius namus?

Donata: Išdrįsti, nes patikėkite, vieną kartą nuvažiavę į festivalį, niekada nebesustosit. Ir nespėsit aikčiot nuo džiugesio, kaip festivaliuose auga jūsų vaikai: darosi savarankiškesni, mezga pažintis su vaikais ir suaugusiais, atranda juos dominčius užsiėmimus, ugdo ištvermę. Ir kaip pasikraunate jūs patys: juk aplink vien menai ir kūryba, ir nenutrūkstantis bendravimas.

Ieva: Galite ir toliau sėdėti namuose, bet ar Jums smagu? Mano vaikai festivaliuose jau turi draugų, su kuriais kasmet susitinka ir randa veiklos, be to niekad nesnaudžia ir kalbina naujus (šypsosi). Pamenu, kaip mano 4 metų dukra užkalbimo „Warbringer“ muzikantus angliškai be jokių baimių ir jiems pristatė savo šeimą. Muzikantai patys buvo nustebę, kad festivalyje Lietuvoje tokie faini vaikai. Jei nevažiuojate su vaikais, vadinasi galvojate tik apie save... nes gi sunku bus man, nes turbūt zys (o kaip sužinoti nepabandžius?). Mano vaikų net muzikos skonis susiformavo: tas patinka, tas nelabai. Drąsiau tik, visada su savimi susitart sunkiau nei su vaikais.

Ingula: Tikriausiai priklauso nuo žmonių, t.y nuo tėvų galimybių ir vaikų temperamento. Jei festivalio erdvė per daug blaško, lai lieka namuose. Man festivaliuose su vaikais tik lengviau, tačiau jie nuo mažumės yra pratinti užmigti palapinėje, vežimėlyje ar nešynėje. Miegui reikia ritualo ir jie gali skirtis priklausomai nuo namų ar lauko.Nepabandęs nežinosi, tą ir pasiūlyčiau.


Ačiū mamoms už skirtą laiką ir pasidalintą patirtį. Mes jau netrukus, birželio pirmą savaitgalį pirmąsyk su dukra ir vyru įsikursime „Postcosmose“, kuriame pernai taip pat buvo šeimų. Turbūt pats metas pradėti ruoštis :)

Gintarė B., Manofestivalis.lt