Festivalių pasiutpolkė 2015: kur šurmuliuosime šiemet (I dalis)

Festivaliai.Satta

Satta festival 2014, Dominykos Gucevičiūtės nuotrauka

Posakis „du lietuviai – trys partijos“ nebeaktualus. Pastaraisiais metais labiau tinka „du lietuviai – trys festivaliai“. Jau dabar į mūsų vasaros savaitgalius taikosi per 30 festivalių, kai pačių savaitgalių – vos trylika.

Atrodė, kad po pernykštės „Sattos“ savižudybės ir kelių mažesnių festivalių atsitraukimo, situacija pasikeis ir Lietuvos festivalių rinka pamažu pereis į naują brandos etapą. Vieni susivienys vardan stipresnio rezultato, tuo tarpu kiti galbūt atsisakys nepamatuotų ambicijų...

Panašu, kad šito dar teks palaukti, nes į pasitraukusių gretas stoja nauji vardai ir vasaros kalendorius pilnėja tokiais tempais, jog netrukus teks rimtai laužyti galvas, kaip vienu metu būti penkiose vietose.

Nuo šiol portale manofestivalis.lt dalinsimės ne tik atskirų festivalių ir renginių anonsais bei apžvalgomis, bet ir plačiau apžvelgsime rinką, jos iššūkius ir ypatumus. Nemažai dėmesio skirsime ir festivalių komunikacijai, krizių valdymui, bendravimui su savo auditorija.

Iš anksto atsiprašome, jei kažkas pasijus nepelnytai sukritikuotas ar įžeistas. Mes nepretenduojame į objektyvumą. Esame tokie pat vartotojai, kaip ir bet kuris Lietuvos festivalininkas. Todėl dalinamės savo nuomone tikėdamiesi, kad ji padės Lietuvos festivalių rinkai bręsti ir judėti į priekį.

Naujienos vėluoja

Jeigu pernai didieji festivaliai spirgėjo nuo pat metų pradžios, kone kasdien žerdami naujus atlikėjus ir kitą informaciją, šiemet visi neįprastai tylūs.

Masiškiausias rinkos žaidėjas „Karklė“ iki šiol nėra paskelbęs nė vienos šių metų festivalio grupės! Nors savo „Facebook“ svetainėje organizatoriai pasišvaistė neaiškiais pažadais grupes paskelbti dar balandį, įpusėjus gegužei vis dar tyla.

Nepaisant šito informacijos vakuumo, „Karklė“ vis tiek yra tarp populiariausių vasaros renginių, dar kartą įrodydami, kad žmonėms festivalyje, ypač vykstančiame prie jūros, muzika tikrai nėra svarbiausias dalykas. O štai kai kurie mažesni žaidėjai dėl vėlyvo komunikacijos starto gali stipriai nukentėti.

Kritusius keičia nauji

Bene svarbiausias lietuviško festivalių pasaulio praradimas – „Satta“. Palengva įsitvirtinę tarp įtakingiausių ir didžiausių elektroninės muzikos festivalių, per porą metų „Sattos“ rengėjai krito veidu į duobę, tuomet jos dugne išsikasė dar didesnę duobę ir pakartojo veiksmą iš naujo. Buvo sunku tikėtis, kad festivalis gali atsigauti po tokio nuotykio. Neatsigavo.

Pernai nudegė ir keletas mažesnių festivalių, kurių rengėjai dar šiek tiek pasvyravo, padvejojo, tačiau iš mirtinos tylos galima spėti, kad nusprendė užsiimti kita veikla. Nebegrįžo ir „Tamsta“, pernai informavę gerbėjus apie pauzę, bet rimčiau durų neužtrenkę.

Gyvenimas sukasi ir šiemet matome naujus arba neseniai pradėjusius, bet greit stiprėjančius vardus. „Revolution Festival“ Utenos rajone, „GrainField“ Šakiuose, „Newman“ Druskininkuose – tik keletas jų.

Gera naujiena, kad žmonės turi ambicijų ir nestovi vietoje. Bloga naujiena – kad visi kovoja dėl tų pačių 13 savaitgalių, kartais taip sukrisdami į vieną vietą, kad nors apsiverk. Kur atšvęsit Jonines: „Sūpynėse“, „Kilkim žaibu“ ar „Varom“? O ką rinksitės vieną liepos savaitgalį: „Devilstone“, „Tundrą“ ar latvišką „Positivus“?

Ko galima tikėtis?

Daugiau muzikos. Kai kurie festivaliai, pradėję kaip nišiniai renginukai išgrynintų stilių mėgėjams, jau kelerius metus nuožmiai žingsniuoja į platesnę muzikos ir menų erdvę ir bando pritraukti didesnę auditoriją, nes iš nišos ilgai negyvensi. Kiti eksperimentuoja, gana dramatiškai keisdami muzikos kryptį. Tretiems muzika apskritai tampa trečiaeilis dalykas po kitų veiklų: menų, kūrybinių užsiėmimų, meditacijos. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad klausyti tikrai bus ką.

Daugiau kokybės. Jau porą kartų minėta „Satta“ pernai labai aiškiai ir vaizdingai parodė, kaip nereikia daryti festivalio. „Granatos“ ir „Devilstone“ turėjo problemų dėl eilių valdymo, „Karklę“ nuplovė ne tik liūtis ir jos atneštos techninės problemos, bet ir striginėjanti komunikacija po to. „Roko naktys“ paskutinę akimirką puolė keisti festivalio vietą ir vaidinti, kad viskas čia tvarkoje... Išliekant tokiai stipriai konkurencijai rinkoje, festivaliai neturi pasirinkimo – stiprink kokybę, nes vartotojas tikrai turi iš ko rinktis.

Daugiau veiklų. Tiek pramogų organizatoriai, tiek į jaunesnį vartotoją orientuotos kompanijos vis labiau kreipia dėmesį į festivalius. Festivaliai ieško išskirtinumo ne tik muzikoje, bet ir papildomose veiklose. Vien futboliuko neužtenka. Veiklų pasiūla taip pat auga kasmet, prie jos prisijungia ir išradingai savo prekės ženklą pristatyti norintys rėmėjai.

Daugiau žmonių. Iki šiol atrodydavo, kad per visus madingus vasaros festivalius keliauja tie patys keli tūkstančiai jaunuolių. Lygiai ta pati situacija ir su rinkos dinozaurais: „Jau 10 metų važiuoju į „Bliuzo naktis“, važiuosiu ir toliau, nes daugiau nieko įdomaus nevyksta“. Augant rėmėjų susidomėjimui ir socialinių tinklų įtakai, daugės informacijos žiniasklaidoje, o kartu su naujienų portalų pranešimais augs ir auditorija. Juk daug įdomiau leisti laiką geroje kompanijoje su muzika ir veiklomis, negu tūkstantąjį kartą kepti šašlykiuką prie ežero. Be to, ir kainuoja beveik tiek pat.

Festivalių pasiutpolkė 2015: kur šurmuliuosime šiemet (I dalis)

 

 

 


Valdas ©MANOFESTIVALIS.LT