Festivalis TARP. Poezija galėtų būti pabėgimas (interviu)

Ruduo – metas, kuomet laisvalaikio (taip pat festivalių ) akimirkos įsitaiso po stogais, tampa kiek santūresnės, kultūringesnės ir trumpesnės. Štai dar vienas puikus – spalio 11 d. prasidėsiantis audiovizualinės poezijos festivalis „TARP“, kūrybingus ieškotojus sukviesiantis bendram laikui į Vilniaus alternatyvias erdves jau 9-ąjį kartą.

Pateikiame simbolišką 9-nių klausimų interviu trumpuką su festivalio organizacinę ašį sukančia Gabriele Labanauskaite.

TARP / Gabrielė Labanauskaitė

Fotografija Agnės Vaičiūnaitės

Audiovizualinės poezijos festivalį „TARP“ rengiate jau 9-ąjį rudenį. Kuo jis ypatingas? Kas skatina idėjos tęstinumą?

Idėjos tęstinumą skatina tikėjimas poezijos išraiškų galimybėmis ir noras pasiduoti meninei provokacijai.  Šiemet TARP skirtas konkrečiajai poezijai ir įvairioms jos formoms. Kartu su Goethes Institutu Lietuvoje ir Nacionalinės Dailės Galerija pristatome pusę pasaulio apkeliavusią parodą „Judančios raidės“ (Type motion), rengiame didžiausio pasaulyje poezijos filmų festivalio ZEBRA iš Berlyno filmų peržiūras Vilniaus universiteto „Planetariume“, kuriame kartu su žvaigždėmis spindės ir vizualūs poezijos tekstai. Kartu su Norvegijos Karalystės ambasada pristatome norvegų poeto Ottar Ormstad geltonųjų, grafiškam dizainui artimų eilėraščių parodą. Vakarą pasitiksime netradicinėse „MG Valdai“ priklausančiose erdvėse „Verslo trikampyje“. Ir visai tai telpa į vienos paros konceptą.

Kas yra toji audiovizualinė poezija ir kaip jai sekasi egzistuoti Lietuvoje?

Audiovizualinė poezija – tai vaizdo ir garso priemonėmis kuriama poezija, kuriama ir atliekama pasitelkiant technologijas. Jeigu prieš devynerius metus pradėjome išsausėjusioje poezijos eksperimentų žemėje, tai dabar jau turime ne tik pirmąjį derlių, bet ir atskirai augančius medelius.

Kuo „TARP“ skiriasi nuo kitų festivalių?

Jis inovatyvus ir alternatyvus, vyksta kiekvienų metų spalį, pritraukia jauną auditoriją ir sudomina tuos, kurie šiaip neskaito poezijos.

Kas, Tavo nuomone, apskritai yra festivalis?

Festivalis – tai tarptautinio arba regioninio konteksto retrospektyvą pateikiantis renginių ir įvykių telkinys, kuris pristato geriausius tam tikros srities pavyzdžius.

Kodėl šiemet „TARP“ pasirinko tokią glaustą - 1 paros koncepciją?

Dėl kelių priežasčių. Kaip išbandymą sau ir auditorijai, kaip koncentruotą renginių ciklą, kurio forma Lietuvoje dar neeksploatuota.

Ką rekomenduotum festivalio lankytojams ir ko pati labiausiai lauki?

Rekomenduočiau patirti visą parą atviromis akimis. Nes mums svarbus ne tik turinys, bet ir forma.

Kokia šio festivalio organizacinė komanda?

TARP festivalio komanda sudaryta iš menininkų, poetų, kultūros vadybininkų ir sklaidos atstovų. Nors kiekvienais metais ji vis pasipildo naujais nariais, tačiau džiaugiuosi jau ne vienerius metus tarpininkaujančiais Dovile Butnoriūte, Vladu Dieniniu, Aiste Jūre, Vaidotu Ambrozaičiu, Edvinu Grin ir Edvinu Gurinu, Silvija Burbaite, Milda Januševičiūte, Sitora Šlauteryte, prie šiemetinio festivalio koncepto ypatingai prisidėjusia Daiva Tubutyte ir kitais.

Kas Tau pačiai yra poezija?

Poezija – tai pasikalbėjimas su savimi. Vidinis katarsis. Intymumas. Pašiurpusi oda.

Kokią vietą šiandien, kai medijos siūlo tokią gausybę saviraiškos būdų, žmonių gyvenimuose užima poezija? Ar ji kinta?

Poezija galėtų būti pabėgimas. Tarpinė būsena tarp kasdienės rutinos ir idealaus, neskubančio pasaulio, kuriame norėtume mėgautis kiekviena patirtos egzistencijos akimirka.

Dėkojame Gabrielei
Kalbino Gintarė, MANOFESTIVALIS.LT
Daugiau apie festivalį TARP>>