Festivalio „Pop-kultur“ Berlyne veidas – aktualus ir ironiškas

Rugpjūčio 23–25 dienomis Berlyne trečią kartą vyko muzikos ir menų festivalis „Pop-kultur 2017”. Tai dar jaunas festivalis, tačiau net ir dideliame kultūros ir muzikos renginių pilname mieste pastarasis jau spėjo atrasti savo nišą. Nors jo toks pavadinimas, festivalio programa popkultūros pagal tradicinį suvokimą toli gražu nepriminė. „Pop-kultur“ interpretuoja šį apibrėžimą plačiąja prasme ir su lengva ironija. Nuo vokiško žodžio „popkultūra“ (popkultur) jį skiria nedidelis brūkšnelis pavadinime ir gotišku šriftu parašyta raidė „k“, o festivalio plakatuose – reklamiškai nufotografuoti šuniukai ir kačiukai.

Festivalio „Pop-kultur“ Berlyne veidas – aktualus ir ironiškas

„Pop-kultur 2017“ / Jorės Janavičiūtės nuotr.

„Pop-kultur“ programoje – viskas nuo įvairiausių žanrų atlikėjų pasirodymų iki kino, parodų, pokalbių apie meną ir poezijos skaitymų. Festivalis žvelgia į kultūrą plačiąja prasme. Vis dėlto pagrindinis dėmesys skiriamas muzikinei programai. Dėl jos dauguma lankytojų ir nusipirko bilietus. Čia renginys stengiasi parodyti publikai jaunus talentingus atlikėjus, grupes ar kylančias žvaigždes.

Trečiadienis – Hadersfildo paaugliai ir ABRA sensualumas

Pirmą festivalio dieną (deja, iš trijų festivalio dienų pavyko sudalyvauti tik dviejose) pradedame atvykimu ir apsižiūrėjimu festivalio vietoje. Jis vyksta mieste centre, Prenzlauer Bergo rajone esančioje „Kulturbrauerei“ – buvusioje alaus darykloje, kurios teritorijoje dabar įsikūrusios įvairios kultūros vietos – teatras, kino teatras, keletas klubų ir erdvių koncertams, restoranas, prabangios  menininkų studijos, leidyklos, meno mokykla, muziejus, supažindinantis su kasdieniu gyvenimu Rytų Vokietijoje, Niujorko universiteto filialas Berlyne, centras kurtiesiems ir t. t.

Festivalio „Pop-kultur“ Berlyne veidas – aktualus ir ironiškas

„Pop-kultur 2017“ / Jorės Janavičiūtės nuotr.

Galiausiai užeiname į „Palais“, kur ką tik prasidėjo elektroninės muzikos dueto iš Didžiosios Britanijos Darkstar pasirodymas „Safe“. Šio intymaus ir meditatyvaus pasirodymo žiūrovai klauso sėdėdami tamsoje ant kėdžių. Pagrindinis dėmesys čia sutelktas į kino kūrėjo Cierono Magat vizualizacijas. Jose vaizduojami Šiaurės Anglijos miesto Hadersfildo paaugliai. Jie leidžia laiką važinėdami dviračiais, motociklais, metro, treniruočių salėse, prekybos centruose. Jaunuolius ketverius metus lydėjo C. Magat kamera. Vizualizacijos rodomos nespalvotai su poliarizacijos efektu. Tokio efekto naudojimas tarsi padeda sukurti tobulą balansą tarp vaizdų nešamo naratyvo ir muzikos, vizualizacijos nenukreipia dėmesio nuo garsų. Jautri ir gili „Darkstar“ elektronika ir ją gaubiantis reginys sukuria savitą ir įtraukiančią audiovizualinę poemą.

Po šio pasirodymo tenka kiek palūkėti grupės iš Berlyno Soft Grid koncerto. Grupės žanras – sunkiai apibrėžiamas: „Google“ teigia, kad tai yra dance/electronic šaka, tačiau grupės muzika – kažkur tarp elektronikos, synth ir gilių psichodelinio roko gitaros rifų. Tačiau faktas, kad trio – būgnininko Samo Slaterio ir tarpusavyje instrumentais vis besikeičiančių Theresos Stroetges ir Janos Sotzko – pasirodymas pilnas jėgos, nunešantis į tolimas erdves. Vienintelis festivalyje kiek nuvylęs dalykas –  daugumos grupių, neskaitant pagrindinių headliner`ių, koncertai truko apie 30–40 min. Vos spėjus įsijausti, „Soft Grid“ kelionė pasibaigia. Ieškosime kitų progų juos išgirsti.

Vakaro headliner'ėRnB atlikėja ABRA (tuo pačiu metu kitoje festivalio scenoje akustinį pasirodymą groja ir Lietuvoje neseniai koncertavęs „Hot Chip“ narys Alexis Taylor, tačiau skaudančia širdimi tenka rinktis vieną atlikėją.) ABRA pasirodo didžiausioje festivalio scenoje „Kesselhaus“ viena. Skamba jos intymūs hitai kaip „Roses“, „Fruit“, „PULL UP“ bei naujausios dainos.

Ji viena geba prikaustyti žiūrovų dėmesį. Na, gal nevisiškai viena. Už jos atlikėjos judesius kartoja jos skaitmeninis avataras, sukurtas ir vietoje valdomas DJ/VJ/programerių dueto „Fractal Fantasy“. Šios poros narė Zora Jones vietoje gyvai remiksuoja atlikėjos muziką. Viso to rezultatas – seksualus, įtraukiantis, puikios kokybės audiovizualinis pasirodymas.

Ketvirtadienis – tūkstantmečio kartos ydos ir svylanti „La Femme“ psichodelika

Antrąją festivalio dieną pradedame su Berlyne įsikūrusio airių elektronikos dueto EVVOL pasirodymu, vėlgi – audiovizualiniu. Tamsi, nedidelė kurčiųjų centro „Gehörlosenzentrum” salė, žiūrovai susėdę ant grindų. Į sceną ateina abi „EVVOL“ narės. Viena jų vienoje scenos pusėje prie mikrofono, kita – nedidelėje, medžiaga apvertoje stačiakampėje erdvėje. Netrukus ant šios erdvės pradedamos rodyti projekcijos. Intymus, gilus, ritualą primenantis iš penkių dalių sudarytas jų pasirodymas „Human Resonance“ muzikos, garso vibracijų ir projekcijų pagalba siekia pasakoti istorijas, nagrinėti prisiminimus, aktualias, politiškas mūsų laikų temas, tokias kaip imigracija.

Po šio netradicinio pasirodymo skubame į „Frannz Club“, kur netrukus turi pasirodyti vos 21-erių kylanti vokiečių alternatyvios muzikos scenos žvaigždė Ilgen-Nur iš Hamburgo. Savo ironiškose indie/dream roko (festivalis jos žanrą įvardina kaip slacker pop) dainose ji lengvai šaiposi iš savęs pačios ir savo kartos, jos dainų žodžiai kalba patys už save: „I like riding my bike, / but I don`t do it a lot these days, / I like wearing lisptick / even though I know it will wash someday at night, / I like wearing all black, / because it makes me feel more mysterious, / And I think like looking at my mom is like looking at the mirror, / And I kind of like it. / Just trying to be cool, / but I feel like fool.“

Į koncertą ateiname jau mokėdami žodžius.

Scenoje ji tarsi užsidėjusi piktos jaunos moters kaukę, apsirengusi juodai, tačiau iš tiesų be galo nuoširdi. Stebėsime ją.

Vėliau pasiliekame „Frannz Club“, čia į sceną jau lipa Berlyno post-punk/krautrock grupė LeVent. Scenoje vėlgi daugiausia moteriškas kolektyvas – gitaristė ir vokalistė Heike Rädeker, bosistė Maryna Russo ir būgnininkas Frenkie Neumeier. Serialų geek’ams grupė gali būti žinoma dėl to, kad pora jų dainų skambėjo „Netflix“ seriale „Gotham“. Grupės muzika sunki ir melodinga. Scenoje tikras, klasikinis, net kiek old-school'inis (gerąja prasme) roko pasirodymas, kokį jau seniai teko matyti.

Deja, tenka jų koncertą palikti jam nespėjus pasibaigti, nes skubame į ketvirtadienio headliner'ių – prancūzų psych/punk roko grupės La Femme pasirodymą (tuo pačiu metu vyksta antroji Alexis Taylor solo pasirodymo dalis. Oh well.) Tenka bėgti. Lauke lyja, tačiau grupė žmonių, atėjusių į savo tango repeticiją prie prabangaus „Frannz“ restorano, nekreipia į tai dėmesio, kaip ir į „La Femme“ skubančius festivalio lankytojus.

„La Femme“ pasirodymas kiek vėluoja. Užsiimame vietą pirmoje eilėje. „Kesselhaus“ darosi karšta. Grupė vis dar nepasirodo. Dramatic.

Festivalio „Pop-kultur“ Berlyne veidas – aktualus ir ironiškas

„Pop-kultur 2017“ / Jorės Janavičiūtės nuotr.

Staiga grupės nariai išbėga į sceną. Jie vilki vokiečių liaudies motyvais paremtus drabužius, rankose laiko bokalus su alumi, jis laisvai pilstosi per kraštus.

Koncerto metu skamba žinomiausi grupės gabalai kaip „La femme ressort“, „Sur la planche“ iš pirmojo albumo „Psycho Tropical Berlin“ ir, žinoma – praeitais metais išėjusio naujausio albumo „Mystère” dainos. Tarp jų – viena albumą pristačiusių dainų „Tatiana“ – ir taip net trijų minučių nesiekianti daina sugrojama dvigubu greičiu. Neįmanoma nešokti. Darosi vis karščiau. Grupės lyderis Marlonas Magnée savo draugams prie scenos dalina alų. Jie jam susuka cigaretę. Pasirodymą „La Femme“ pabaigia audringai – daina „Antitaxi“. Norisi dar. Teks laukti sekančios progos juos išgirsti. Berlyne viena bus jau lapkritį jų solo turo metu.

„La Femme“ koncertu mums baigiasi šių metų „Pop-kultur“, nors paskutinę festivalio dieną, penktadienį, čia pasirodo ne ką mažiau įdomūs atlikėjai –  vokiečių post-punk atlikėjas ir muzikos prodiuseris All diese Gewalt, škotų indie roko grupė Arab Strap ir daugybė kitų.

Festivalio „Pop-kultur“ Berlyne veidas – aktualus ir ironiškas

„Pop-kultur 2017“ / Jorės Janavičiūtės nuotr.

Oksfordo žodynas popkultūrą apibrėžia taip: „Modern popular culture transmitted via the mass media and aimed particularly at younger people.“ Tai, kokią muziką lankytojams siūlo festivalis „Pop-kultur“, toli gražu neprimena tradicinio popkultūros įsivaizdavimo, tačiau tai ir yra būtent jaunų žmonių klausoma muzika. Festivalis ne tik pristato įdomius, jaunus ar kylančius atlikėjus, tačiau ir fiksuoja besikeičiantį popkultūros veidą.

Daugiau apie festivalį: http://www.pop-kultur.berlin

 

Teksto ir nuotraukų autorė – Jorė Janavičiūtė. Daugiau nuotraukų galite rasti čia.