Ekstremaliai atsipalaidavusiems "Velnio akmenyje" lietus nelijo

Liepos 11 – 14 dienomis Anykščiuose vykusiame atviro oro festivalyje "Velnio akmuo", regis, grybų lietaus nė nebuvo ir vos įžengus pro festivalio vartus orų prognozes paskatino pamiršti draugiška sunkiosios muzikos mėgėjų minia, šūkčiojanti "mažiau lietaus – daugiau alaus!".

Velnio akmuo

Idėja ir išpildymas

Jeigu kada nors tektų sudalyvauti keistoje atrakcijoje ir į festivalį atvykti užrištomis akimis, prireiktų vos dešimties sekundžių suprasti, kur tave atvežė. "Velnio akmuo" iš tiesų turi ryškų išskirtinumą kitų festivalių atžvilgiu. Beje, tokio didelio juodosios metalinės kultūros renginio neturi nei latviai, nei estai.

 Velnio akmuo 2013

Be abejo, prasidėjęs nuo visiško satan festo, VA pastaruoju metu "lengvėja". Kviesdamas roko muzikos atlikėjus, jis tampa vis atviresnis ir artimoms subkultūroms. Tačiau judant tokiu lėtu kaitos tempu dar turi praeiti dešimt metų, kad į jį pradėtų rinktis sunkiai identifikuojama publika. Kol kas visi daugiau mažiau vieni kitiems aiškūs, panašūs ir savi.

Muzika

Iš anonsuotos muzikinės programos šiais metais pavyko išgirsti KADAVAR, Tides from Nebula, WOLF, ESLAVED, Stoned Jesus,  INDYGO bei lietuvaičius Perfect Pill ir Stiffer. Grįždami kalbėjome, kad "juoda spalva turi daug atspalvių ir, atrodo, kad "Velnio akmuo" į savo scenas surinko juos visus". Ir išties nuo post-roko iki visiško doom ir death metal.

 WOLF

Muzika tiems, kurie visuomet turi tikslą pamatyti viską (paklausyti, įvertinti, pasiūbuoti), ir tiems, kurie nori nepamatyti nieko – tik alko ir aklas pog'as, kol išmaniųjų telefonų programėlė "kur aš esu?" parves iki palapinės…

Velnio akmuo

Žmonės

Panašu, jog sinoptikų anonsai savaitgalį vykusioms festivalių anonsuotoms įspūdingoms programoms daug žmonių prisivilioti nepadėjo. Juolab, kad drąsiausieji ir lietui nelepūs plačiai pasklido po Tundrą, Tamstą, STRCamp'ą, Live Campą ir kt. festivalius. Taigi, ir "Velnio akmenyje" "iš akies" žmonių buvo mažiau nei praėjusiais metais. Dėl to komforto nemažino nei eilės prie vartų, nei laukimas prie alaus, nei būriai prie tualetų.

Velnio akmuo

"Velnio akmens" publika – drąsi ir išsireiškusi... Kepurės, kombinezonai, vėliavos ir kiti atributai maloniai džiugino akį visomis festivalio dienomis. Ekstravagantišku makiažu išpuošti veidai jau taip pat yra tapę  įprasta festivalio dekoracija.  Dar reikėtų išmokti nesistebėti pamačius raumeningą vaikiną plaukiantį upe su bobišku maudomu arba nesidrovėti prisijungti prie paryčiais upėje besimaudančių nuogalių.

Velnio akmuo

Minusai

Minėtinas tik vienas trūkumas – festivalis beveik toks pats kaip ir pernai. Nors kol dar neatsakiau sau į klausimą, kiek tokių sunkių "Velnio akmenų" galėčiau nuridenti ir po kurio karto pasidarytų nuobodu, tas minusas irgi savotiškas pliusas. Kitąmet būtinai kartosiu, net jeigu programėlėje nebus ekstremalių naujienų ir kūrybinių proveržių. Na, bet organizatoriams linkiu nesustoti ir savo jauną energiją nukreipti tinkamai, taip kad nuo VA būdingo veržlumo ir progresyvumo virstų kalnai ir tvoros.

Velnio akmuo

Savo nedidelę apžvalgą apibendrinsiu teiginiu, jog renginyje tvyrojo iš tiesų atpalaiduojanti aura. Kažkas magiško ar velniško nuo pat pirmos akimirkos užliūliavo ir įsupo į muzikos bei pramogų viesulą ir vos paleido vėlyvą sekmadienio popietę. Tad rašau ir galvoju, kad po tokių festivalių būtų gerai nieko nereikėti ir nieko nerašyti. Tiesiog tęsti tą malonią nieko negalvojimo būseną iki kitų metų...

 

Raše Gintarė Kašelionytė
Fotografijos Gintarės ir Jurgos Smth

Daugiau nuotraukų galerijoje facebook'e


© ManoFestivalis.lt