DISKOTEKA, GROJANT "VELNIO AKMENIUI"

Vasaros pradžios vakarais, kol dar neprasidėjo judrus festivalių lankymo sezonas, vis dar pasiknaisioju youtube  voratinklyje, ieškodama įkvepiančios muzikos. Atsitinka taip, jog randu vieną grupę, kuri, pasirodo, šiemet atvyksta į ekstremalaus rokenrolo festivalį „Velnio akmuo“ (VA). Nardau toliau – randu daugiau VA muzikos, pradedu šokti, šokinėti, blašytis ir taškytis, nes, kaip man pasirodo, festivalio muzikiniai sprendiniai tikrai verčia sukioti galvą ir kilnoti kojas. Tad metu megztinį velniop ir pradedu rašyti rašinį apie „Velnio akmens“ muziką.

„COOGANS BLUFF“ – grupė, kuri atvedė mane prie list‘o. Būtent šis eksperimentinis, vokiškai kokybiškas vyrų ketvertas su trombonu (trombonu?) mane nuoširdžiai nustebino ir paskatino jų klipu su asilu žavėtis dar gerus keletą kartų. Jame užkoduotas genealus kodas: griežtas, paprastas ritmas su gilia stoneriška improvizacija.

Antrąja pagal norimumą pamatyti gyvai savo asmeniniame reitinge laikau „BLUES PILLS“ su Janis Joplin tembro vokalistės desperacija, klausoma ir mašinoje, ir važiuojant dviračiu, ir džiaugiantis, ir liūdint. Psichodelinį bliuzą atvežantys švedai „BLUES PILLS‘ai“  turi gražius plaukus, talentingą solo gitaristą, įdirbį ir profesionalumą, bedievišką stilių, daug nuostabių fotografijų, nepriekaištingą internetinį puslapį ir vieną dainą, geriausią už visas kitas.

Pagrindinė Rytų scenos grupė „ARCH ENEMY“ – tai užkoduota aktyvi melodingo metalo energetika. Dėmesio centre growlinanti moteris suteikia subtilaus ypatingumo grupei.  Į „must-see“ sąrašą!

Postrokas festivalyje. Nors aidi gandai, jog VA piktina savo pirmųjų festivalių lankytojus inovatyviais sprendimais ir noru praplėsti muzikines festivalio ribas, tačiau, mano mieli metalistai, jeigu Jus tikrai piktina toks organizatorių noras, prisiminkite, kokios yra metalo kultūros kertinės ašys. Aš įvardinčiau tai kaip „progresas, veržlumas, maištas, naujovių ieškojimas ir nieko nekonservavimas“. Tad ar šis festas bent vienam iš šių lozungų priešina?

Post‘o invaziją į šį vasaros įvykį aš vertinu šimtakart teigiamai. Ši muzika vis neranda savo erdvės Lietuvoje, tad draugišku VA noru prisiimti šią muziką į savo sceną labai džiaugiuosi. Pamenu, praėjusiais metais, išgirdusi „TIDES OF NEBULA“ mečiau viską – draugus, gėrimus, pokalbius ir bėgau žiūrėti, kas vyksta prie scenos. Tiesa,  šokis ties „TESA“, „PG.LOST“ ir „SHOW ME A DINOSOUR“ pamažu virsta siūbavimu, kuris galbūt labiau tinkamas festivaliuose dažnai bergždiam dienos metui. Kadangi dabar šokių vakaras, nutariu perjungti ką nors judresnio.

Danai „GET YOU GUN“ – pikti, žinantys, ką daro velniai, o jų muzika, tai sublęstas stoner, kantri, bliuzo bei suicidinės nuotaikos kokteilis. Puikiai tinka išpykti visam savo pykčiui.

Nors truputį įtariai žiūriu į japonų meną, nes jis dažnai nežabotai brutalus (dabar galvoje turiu siaubo filmus, kurie šioje rytų zonoje yra creepy SIAUBO), bet „CHURCH OF MISERY“ ketvertas groja doom‘ą taip gerai,  kad nieko peržiangiančio mano asmenines ribas nematau ir negirdžiu. Profesionalūs, vakarietiški, juodi, juodi, juodi, juodi...

„Velnio akmuo“ šiemet atveža apie 40 įvairaus sunkumo ir įvairios temperatūros barzdotų, plaukuotų kolektyvų, atrinktų naudojant kruopštų filtrą. Gal ir per daug prižarsčiau komplimentų šiam vasaros įvykiui, tačiau jų negaila, nes visą vakarą kankindama grotuvą šia muzika ir savo kūną judesiu sakau vienareikšmišką  TAIP neatmestinam požiūriui į programą ir išjaustai kokybei.

Daugiau muzikos pasiklausyti festivalio svetainėje

Aurelija, MANOFESTIVALIS.LT

Velnio Akmuo 2014