"Degantis Jonas" – kitokios festivalio taisyklės ir idėjų gaisrai

Degantis Jonas

Festivalis "Degantis Jonas", fotografijos autorius Artas Droopas

Matyt, po žiemos pas kiekvieną giliai dūšioj būtų galima rasti sustabarėjusį Blukį, su rimtu negandų, nuovargio ir gerų emocijų ilgesio šleifu. Ne veltui apie šį, tradiciškai per kaimą velkamą ir deginamą kelmą, užsiminiau. Jis buvo į Nevados dykumoje vykstantį šiuolaikinio meno festivalį "Burning man" skridusios lietuviškos delegacijos pakeleivis, degęs kažkur tolimoje Amerijoje ir taip oriai reprezentavęs Lietuvą... Kažkur čia – sulig perskaityta istorija apie Blukį ir išlindo siūlas, leidęs užsikabinti ir išsiaiškinti, kas per kompanija, ką per festivalį, degantį, praėjusiais (2012) metais, per Jonines suorganizavo. Taigi, tuoj pradėsime kalbinti festivalio "Degantis Jonas" organizatorius Po ir Mi. Ir visai tuoj iš kažkur galvoje rusenusio prisiminimo sukelsime tikrą minčių, gerų emocijų ir entuziazmo gaisrą...

----------------------------

Žmonės kalba, kad buvote festivalyje "Burning man". Ar būdami ten ir sugalvojote "Degantį Joną"? Iš kur tas įkvėpimas?

Po: Ne, ne... Mes gyvenom tame festivalyje. Ten visko buvo tiek daug, kad net nebuvo įmanoma visko pamatyti. Tai buvo bendruomeninis renginys ir degėm noru prisidėti.

Mi: Į "Burning Man'ą" važiavome norėdami pristatyti lietuvių projektą, prisidėti prie festivalio, o ne semtis idėjų renginiams Lietuvoje, bet tenka pripažinti, kad tai buvo labai įkvepiantis nuotykis.

O tai kaip tuomet atsirado "Degantis Jonas"? Grįžote turbūt rugsėjį ir kitų metų vasarą Jonas užsidegė. Papasakokite daugiau.

Po: Degantis Jonas šiaip nėra naujovė. Matyt "Burning Man'as" yra labai įvairus, įspūdingas, toks paveikiantis žmones, kad tom degančiom idėjom pagrįstų renginių, oficialių ir ne tik, yra visam pasauly. Įvedus į "google" paiešką žodžius "burning event" turbūt rastum, kad kiekviename pasaulio kampelyje jų vyksta. Užsimanėm ir mes kažką padeginti, pažiūrėti, kaip čia Lietuvoj - žmonės degantys ar nedegantys, ir padarėm. Dabar man atrodo, kad degantys (šypsosi). 

"Degantis Jonas" vyko per Jonines. Ar jis turėjo kokių nors sąsajų su lietuviškų Joninių ar pagoniškų Kupolių tradicijomis? Regis, buvo kalba apie Blukį, kurį deginote pačiam "Burning Man'e"?

Po: Taip. Pradžioje gal nesiejome visai, nes idėja buvo "Burning Man" festivalio. Čia buvo grynas išskaičiavimas (juokiasi). Nes kadangi renginys naujas, o senųjų populiarių kaip "Tundra", "Sūpynės"...

Mi: Ir dar milijonas festivalių Lietuvoje (juokiasi).

Po: Tai va, jų daug yra. Mes pasižiūrėjom kalendorių ir per Jonines buvo toks realiausias variantas, nors laiko buvo mažoka - susigalvojom kažkur kovo viduryje... Iš pradžių net nesupratom, kokio čia bus masto renginys... O pati Blukio tradicija, su kuria mes važiavome į "Burning Man" labai nustebino ir pradžiugino amerikiečius ir visus festivalios dalyvius. Juk deginti reiškia "apsivalyti". Pas mus gi Blukį vilkti per kaimą - tai surinkti visas negandas ir jas sudegtinti. Tai yra labai artima "Burning Man'o" idėjai, nes jis prasidėjo nuo to, kad vaikinas susipyko su savo mergina, tada paplūdimy su draugu pastatė ir sudegino jos skulptūrą.

Mi: Žodis "Jonas" pavadinime atsirado dėl festivalio datos, kitu metu gal jis būtų buvęs tiesiog "Degantis Žmogus"...

Po: Na, gal ir ne "Degantis Žmogus" būtų buvęs, gal kaip nors kitaip, bet žodis "degantis" tai tikrai būtų...

Ar pavadinimas dar su kuo nors sutampa?

Po: Ne ne. Tik, kad Joninės ir degantis festivalis. Tų tradicijų... Joninių lietuviškų mes tyčia nepropagavom, neieškojom paparčio žiedo, bet kadangi saviraiška buvo laisva, tai galėjo atvažiuoti tie, kas norėjo ir reikštis taip, kaip norėjo. Galėjo deginti ir vainikus, ir kurti Joninių laužus, ir daryti kokį nors etnografinį camp'ą ar dar ką..

Tai visgi, kas atvažiavo ir kiek atvažiavo?

Mi: Dalyvavo apie keturis šimtus žmonių, nors buvo planuota kiek mažiau.

O maloniai nustebote dėl tokio skaičiaus?

(juokiasi abu)

Po: Galima sakyti taip. Atvyko tiek, kiek reikėjo.

Pagunda nekilo pradėti užsidirbinėti iš tokių renginių?

Po: Neee... Jeigu būtų likę pinigų, mes juos būtume panaudoję tiesiog kitoms "degančioms" idėjoms realizuoti.

Grįžkime dar truputį prie auditorijos. Kokie žmonės susirinko? Jeigu kada nors dar darysite "Degantį Joną", tai, kas į jį turėtų atvažiuoti ir kam ten geriau nesirodyti, nes jie ten nieko neras?

Mi: Man atrodo, kad pagrinde susirinko tie, kurie palaikė festivalio idėją ir jų draugai bei tų draugų draugai, kadangi pačiam renginiui nebuvo daroma reklama, tik sukurtas event'as facebook'e. Matyt, visi buvo tiesiog potencialūs burneriai, kitaip sunku apibrėžti.

Minėjote muzikinę festivalio dalį. Kokia muzika buvo grojama jūsų festivalyje? 

Mi: Išskirti vieną stilių būtų labai sunku. Iš tiesų be muzikos mes būtume degę. Nors pats "Burning Man'as" yra ne visai apie tai, nes tai yra šiuolaikinio meno festivalis, bet Lietuvoje yra neįprasta daryti open air'ą be muzikos, nes dažnai žmonės renkasi festivalius pagal grupes, kurios ten groja.

Po: "Burning Man" nėra muzikos festivalis, tačiau jis pilnas muzikos, kaip ir gyvenimas. Gera muzika kuria geras emocijas. Dėl to, pas mus, galima sakyti, buvo scena, ant kurios galėjo reikštis visi norintys.

Gal galite išvardinti keletą grojusių atlikėjų?

Po: Oi... "Baltic Balcans"

Mi: "Ministry of echology"

Po: "Dubenėlis"

Mi: "The Dominoes"

Po: "Dj Saga" padarė tokį vakarėlį... "Kala sound system" ir dar daug kitų...

Oho... galima aš dar grįšiu prie festivalio laiko. Kiek dienų truko "Degantis Jonas"?

Mi: Savaitgalį.

Po: Penktadienį, šeštadienį ir dar truputį sekmadienį vyko tūsas. Generatorius buvo išvažiavęs, bet muzika dar grojo (šypsosi).

\"Degantis Jonas\" – naujos festivalio taisyklės ir idėjų gaisrai

Fotografas Arto Droopo
Intaliacija "Mažytis žydras taškelis". Autorius Vincentas Vienozinskis


Meninė dalis festivalyje, kiek ją suprantu, pagal jūsų idėją, turėjo būti pati svarbiausia. Ar ji pasisekė?

Po: Taip. Tiesa, ne viską pasisekė sudeginti.

Mi: Kai ką patys uždegė žmonės anksčiau laiko (juokiasi).

Po: Ai taip, buvo (juokiasi)

Mi: Sekmadienį paryčiais kažkas savavališkai uždegė vieną skulptūrą, kuri pagal planą turėjo būt deginama sekmadienio vakare, bet dvi organizatorės iš "Burning Man'o", kurios buvo atvykusios pažiūrėti, kaip Lietuvoje pavyks surengti pirmąjį burnerių renginį, nuramino. Anot jų, festivalis dėl to tapo tik dar panašesnis į patį "Burning Man'ą",  nes jame kasmet atsiranda žmonių, kurie bando uždegti pagrindinę festivalio skulptūrą anksčiau laiko.

Po: Šiaip buvo daug ir nedegančių skulptūrų, buvo ir valgomo meno.

Mi: Žmonės atvykę į festivalį buvo skatinami kurti teminius camp'us.

Po: Buvo, pamenu, "Glyno raganos". Tai buvo tokio vieno vyručio gimtadienis, kuris kasmet darydavo gimtadienį prie ežero, o tada su draugais atvažiavo pas mus ir padarė savo camp'ą. Buvo ir dekoracijos, ir pastogė nuo lietaus. Tai irgi žiūrėjosi kaip menas.

Mi: Dar buvo Kalėdinis camp'as, vasaros metu mandarinais ir imbieriniais sausainiais priminęs Kalėdų dvasią.

Po: Jėga. Ypač, kai virėm vyną 11 ryto (juokiasi).

Mi: Iš tiesų mes bandėme pritaikyti 10 pagrindinių "Burning Man" taisyklių ir žiūrėjom, kaip lietuviai jas priims.

Ir kaip su tomis taisyklėmis? Kokios jos ir kiek jų čia pavyko pritaikyti?

Mi: Na, tai visų pirma, kad nėra reklamos nei apie festivalį, nei pačiame festivalyje, kad nėra barų, tai reiškia, kad niekur nenusipirksi alaus, reikia tuo pasirūpinti iš anksto...

Po: Pinigai ten negaliojo visiškai. Tik susimetant festivaliui, o daugiau jų ten niekur nepanaudosi. Kažkas sako: "to dar nebuvo, kad muzikantai atvažiuodami groti mestųsi ant festivalio". Bet 30 litų, mūsų skaičiavimais, buvo ta suma, kurią reikejo susimesti, nes viskas kainuoja - benzinas, iš benzino gaminama elektra, kuri reikalinga tam, kad perbraukus per gitaros stygas, muzika suskambėtų visiems, o ne vien sau.  O kadangi pinigai irgi yra tam tikra energijos forma, tai visi ta energija draugiškai ir pasidalijome.

O buvo taisyklių iš "Burning Man", kurių nepavyko čia prigydyti?

Mi: Na, kad ir pati pirmoji "radical self-expression" - tai ji, matyt, dėl lietuvių kuklumo ne visiems buvo priimtina. Gal dar "leave no trace"...

Po: Bet šitas tai suveikė. Žmonės tikrai susirinko savo šiukšles. Liko graži pieva. Čia buvo tokia bendruomeninė šventė, kurioje žmonės vieni kitus saugojo. Buvo vienas, kurį reikėjo išvežt, kitas, kurį reikėjo įspėt, o dar vienas išvis pabėgo į klastūnės gamtos glėbį. O gal čia išvis buvo "radical self-expression"? (juokiasi)

Iš to, ką aš šiandien išgirdau, galiu numanyti, jog tai ne šiaip sau draugiškas susirinkimas padeginti...

Po: Taip, tai buvo ištisas kūrybinis procesas, turintis tam tikrą kultūrinę plotmę, kurią nusako ir tie dešimt "Burning Man'o" principų.

Mi: Visą laiką buvo vadovaujamasi bendruomeniniais principais, tai neišvengiamai sukūrė kažkokią savitą kultūrą.

Gal dar kažko Jūsų nepaklausiau?

Po: Buvo labai faina. Žmonės pagavo idėją ir degė!

O kaip su grįžtamuoju ryšiu? Jis buvo? Koks?

Po: Joo... buvo buvo. Tikrai žmonės susidraugavo, dėkojo.

Mi: Žmonės tikrai buvo patenkinti ir netgi tie, kurie pradžioje šiek tiek burbėjo ir nesuprato kas čia vyksta, pabaigoje buvo labai laimingi ir dėkingi.

O galėtume pas jus surengti savo - "ManoFestivalis.lt", cementofkę? Praėjusiais metais buvome "GaDi", šiemet jo jau nebebus, ir mes patys norėtume kažką naujo pamatyti besibendraudami...

Po: Tai aišku! Būtumėt cementofkės camp’as (juokiasi). Praėjusiais metais viena chebra per "Degantį Joną" darė klasės susitikimą.

Tai ar nebus taip, kad ateis Do* pas Po ir sakys: "gal darom "Degantį Joną"?"

Po: Šiemet gal planuojam daugiau pakeliauti, pamatyti, pavažinėti, uždegti daugiau žmonių. Jų tikrai Lietuvoje yra, bet greičiausiai darysim pertrauką.

 

Ačiū degantiems žmonėms už pokalbį vieną jaukų sekmadienio vakarą.

Tikimės kada nors dar degti drauge!


 Degantis Jonas

Kūybinis "Degančio Jono" procesas.
Fotografijos autorius Teodoras Malinauskas

 

 

Kalbino Gintarė, "ManoFestivalis.lt"

Apie Burning Man daugiau skaitykite čia >>

 

* Do - vienas iš festivalio organizatorių, minėtas interviu metu "už kadro"