„Daubos Griaucme“ žvangėjo metalas, kurio nepriduosi

„Daubos Griaucme“ žvangėjo metalas, kurio nepriduosi

Šių metų rugpjūčio 9-10 dienomis Seredžiuje įvyko festivalis „Daubos Griaucmas“. Pats pavadinimas jau sufleruoja, kad žmonės či susirenka ne megztinių megzti...

Tiesą sakant, apie „Daubos Griaucmą“ jau buvau girdėjęs dar prieš kelerius metus ir nemaniau, kad tai yra rimtas, dėmesio vertas festivalis. Kaip vėliau paaiškėjo, aš tiesiog nesupratau šio renginio idėjų. Šiemet pamatęs jų pristatomuosius filmukus supratau, kad daugiau delsti neverta ir aš tikrai turiu čia apsilankyti. Turiu pasakyti, kad ne kiekvienas suprato šių pristatomųjų klipukų humorą. Tai be abejonės man reiškė, kad šiame festivalyje nebus žmonių „užrūgusiais“ veidais, neturinčių humoro jausmo. Atvykęs tikrai galėjai žinoti, kad lengvai įsižeidžiančius rūstuolius gali susitikti tik „Facebook“ lange, rašančius nepasitenkinimo žodį... Na, arba tarp apsaugininkų...

Panemunės apylinkės visada pasižymėjo savo gamtos grožiu, o panemunės kelias man yra vienas iš vaizdingiausių Lietuvos kelių, todėl jau vien kelionė link festivalio kėlė geras emocijas. Atvykus į festivalį, staiga išnyko visos abejonės dėl šio renginio pavadinimo kilmės taip pat kaip ir mintys apie grįžimą į darbą, namus ar kasdieninę realybę. Festivalio teritorijos reljefas tikrai labai įdomus. Nors jis įvardintas kaip dauba, man jis labiau priminė įspūdingai žaibuojančią ir triukšmaujančią pažastį. Net ir dūmai rūko! Teko girdėti atsiliepimų, kad ši teritorija kai kam neįtinka dėl to, kad kur beeitum visada turi lipti į kalną, bet nėra to blogo kas neišeitų į gerą. Aš į tai žiūrėjau kaip į nemokamą sportą. Dėl figūros bambančios merginos, manau, iš viso turėjo krykštauti iš laimės ir ploti katučių... Įsikandusios alaus bokalus į dantis... Smile.

Alus buvo pilstomas tikrai neblogas. Pats esu tamsaus alaus mėgėjas ir retai kuriame festivalyje randu savo skonį pamaloninantį alų, tačiau čia tikrai gavau gero tamsaus alaus. Taip pat merginos čia galėjo rasti ir labai mergaitiško, vyšninio ar net avietinio alaus. Ką jau bekalbėti apie šviesaus alaus mėgėjus. Taigi „Daubos Griaucmo“ ir „Dundulio“ draugystei spaudžiu „patinka“.

„Daubos Griaucme“ žvangėjo metalas, kurio nepriduosi

KONCERTAS

Koncertą iš tiesų galėčiau apibūdinti vienu žodžiu – visoks. Visų pirma, tikrai verta pagirti organizatorius už sėdmaišius iš bulvių maišų ir šieno (galvos neduosiu nukirst, tiksliai nežinau kas buvo viduj, tačiau sėdėti tikrai buvo minkšta ir patogu) bei amfiteatro iš palečių. Nesinorėjo jokių ortopedinių ar visaip kitaip mandrų sėdmaišių. Tikiu, kad tai nebuvo labai brangu organizatoriams, tačiau efektą, stebint koncertą, duoda milžinišką. Ne veltui yra sakoma, kad genialu yra tai kas paprasta.

Koncerte tikrai buvo ir ko paklausyti ir nuo ko pavargti. Pirmoji ant scenos užlipusi grupė buvo „NekKralai“. Niekam ne paslaptis, kad čia pačių festivalio organizatorių grupė. Vėliau jie prasitarė, kad sprendimas patiems pradėti koncertą buvo ne vien dėl didelio kuklumo, bet ir dėl didelio kiekio darbų, kuriuos reikia nudirbi festivalio metu tam, kad visi liktų laimingi. Ironiška, bet jiems vieninteliams grojant dingo scenoj elektra. Iš kitos pusė žiūrint, tai jie patys pirmi „paragavo“ savo festivalio scenos ir užtikrino, kad nei vienai kitai grupei nekiltų panašių techninių nesklandumų.

Tvirtai pasakyti, kad man nepatiko, galiu tik apie vieną grupę, kuri pasivadinus „Pekla“. Niekaip negalėjau suprasti, ką jie bando pademonstruoti publikai – muziką ar savo neišpasakytą sugebėjimą bendrauti su žiūrovais. Šiaip ar taip, nei vieno, nei kito aš nesupratau. Gal čia tik mano humoro jausmas buvo trumpam išėjęs išsivemti. Net nežinau ar čia buvo sukurta tokia iliuzija, ar tikrai jų pasirodymas truko beveik visą amžinybę.

Labai smagu kai net ir nedideliame koncerte tenka ką nors atrasti. Labai smagus atradimas buvo lenkų grupė „MOAFT“, kurie savo sudėtyje neturėjo vokalisto, tačiau jo ten nelabai ir norėjosi. Tiek muzika tiek atlikimas pasirodė labai gerai išdirbti. Taip pat labai neblogai suskambėjo „Urskumug“ pasirodymas.

Koncerto vinis be abejonės buvo grupė „NRCSSST“. Nors ir kilo smulkių techninių nesklandumų,  garso kokybe jie patys nebuvo per daug patenkinti, o dalį publikos jau buvo išguldžiusi ankstesnė grupė, bet sakyčiau, kad viskas vis vien pavyko neblogai. Šio pasirodymo metu jie sugrojo ne tik savo kūrybos kūrinius bet ir „Lifelover“ cover'į. Jie netgi turėjo kviestinį svečią iš projekto „Cheerful Depression“ su kuriuo taip pat atliko vieną kūrinėlį.

Vienu metu prie scenos teko stebėti keistą žiūrovų meilės išraišką. Vienam laimingajam (nors jis galiausiai neatrodė per daug laimingas) buvo surengtas neoficialus alaus dušas. Vienas didelis vyriokas ant kito, ne tokio didelio, vyrioko pastoviai pylė alų. Atrodo, kad tai jau buvo tikro pasiaukojimo išraiška, nes alus buvo pilamas, atrodo, net neparagautas pilnais bokalais, kurių tikrai ne vienas buvo. Tiesa, norėjo to ar ne, bet aplink stovėję žmonės šio laimės eliksyro taip pat nemažai sugėrė per odą ir drabužius. Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – vienas iš žiūrovų dabar turės tikrai sveikus plaukus... Visur turės sveikus plaukus...

Koncertinė programa dar buvo pagyvinama kūlvirsčių čempionatu, kas, manau, yra labai pasiteisinęs sprendimas. Smagu pažiūrėti, linksma dalyvauti, o jei nei viena nei kita, tai bent yra proga nueiti iki dešrainių kiosko.

Be pagrindinės scenos, kur vyko koncertai, buvo sutverta ir antra, „palečių scena“, kur kiekvienas grojantis asmuo galėjo ateiti ir pabaladoti būgnus ar pavirkdyt gitarą. Žodžiu buvo suteikta galimybę viešai pademonstruoti ką išmokai. Tai susilaukė gana nemažo pasisekimo tiek tarp koncerte grojusių grupių narių tiek tarp prašalaičių. Neretai buvo bandoma išbandyti save kitoje srityje nei grojama grupėje.

„Daubos Griaucme“ žvangėjo metalas, kurio nepriduosi

ORGANIZUOTUMAS

Visame festivalyje buvo tik viso labo penki „Toi Toi“ biotualetai, plius vienas kažkoks legendomis apipintas (kurio neteko matyti), tačiau panašu, kad to tikrai pakako. Net festivaliui pasibaigus buvo galima rasti švarių biotuoletų. Ką tai pasako apie festivalio publiką? Tikriausiai, kad į „Daubos Griaucmą“ susirenka žmonės, kurie save puikiai realizuoja ir kitose srityse.

Žinoma, šis renginys vyko tik trečius metus ir nėra abejonės, kad tikrai buvo nemažai tobulintinų dalykų, tačiau nematau prasmės to per daug ryškinti. Puikiai suprantu, kad, tikriausiai, festivalio reljefas nėra dėkingas logistikos klausimasi, kad galima būtų tūlikus privežti arčiau palapinių miestelio, o automobilių stovėjimo aikštelė yra per toli nuo festivalio teritorijos, kad būtų saugoma.

Teko pastebėti, kad po viso festivalio tarp komandos, tvarkančios teritoriją ir renkančias šiukšles, buvo matyti ir fastivalio organizatoriai, lakstantys su tokiais pat juodais maišais ir pirštinėm. Šaunuoliai! Galiu patikint, kad nei vienam nuo to karūna nenukrito.

Bendrai, festivalio idėja man patiko. Jeigu kalbėti apie grupes ir jų parinkimą festivaliui, tai, manyčiau, kad čia viskas vyksta kur kas paprasčiau nei kituose festivaliuose. Dauguma festivalių organizatorių lips patys sau per galvą, kad pakviestų grupę, kuri tuo metu „ant bangos“ ar, kad pakviestų grupę apipintą skandalais bei legendom. Paklausus „Daubos Griaucmo“ rengėjų kaip šie atrenka grupes festivaliui, šie atkerta paprastai: „Grupė turi sugebėti išspardyt kiaušus kaip geras buivolas“. Tai parodo aiškią festivalio krypti link kokybės, o ne kiekybės, link muzikos, o ne skandalų. Toks požiūris taip pat neužkerta kelio jaunoms, sparčiai progresuojančioms grupėms. Pagarba. Gal čia nesusirinks tiek tūkstančių žmonių kiek kitur, tačiau tie kurie čia atvyks, grįš nepavilkdami kojų ir su šypsena veide. Tokią ateitį matyčiau šiam festivaliui.

Taigi, gerbiamas vyrioke ar pupyte, jei tau smėlis iš užpakalio dar nebyra, sėdėt prie laiptinės dar nepamėgai, nemanai, kad tave persekioja saugumas, o savo gerą nuotaiką nešioji kibirais, tai atvyk į „Daubos Griaucmą“ ir savo nuotaiką išsiveši karutyje. Šis festivalis tikrai tavęs lauks toje pačioje vietoje, nes kitur tokios daubos (ar milžiniškos dūmijančios pažasties) nerasi! 

„Daubos Griaucme“ žvangėjo metalas, kurio nepriduosi

Rašė Tadas Žičkus

Fotografijos Gabriellos Anelauskaites