AREA ir pokalbis su festivalio v i z u a l i s t u (su-y)

 (I dalis – A r e a.

,  o prascrollinus žemyn:

II dalis – pokalbis apie vizualiąją muzikos pusę su Aleksu (su-y)

I DALIS.

area festivalis

 (

.intro.

Smagu turėti laiko patikrintą festivalį, į kurį važiavimas yra tapęs tradicija. Kai žinai kur važiuoji, ką maždaug sutiksi, kai praeitų metų atsiminimai kelia norą grįžti atgal.

Kitaip yra su naujais renginiais, kai vyksti nežinodamas, ko tikėtis. Šių metų Area‘jos  vizualumas ir bandymas išlikti paslaptimi, man asmeniškai kiek priminė lengvai mistiškus – konceptualius ir švariai minimalizuotus Newman‘o apsireiškimus internetinėje erdvėje. O kadangi pastarasis pateisino visus lūkesčius, pradėjau domėtis ir planuoti A r e a.

)

Area – cituojant jų internetinį puslapį yra – Tolimiausi Lietuvos elektroninės muzikos paribiai vienoje scenoje.

.vis dar intro.

-triukšmas-betonas-tamsumos-gelmės-grubumas-hipnozė-masyvumas-struktūros-tempas-stichijos-dūmai-pavojus-pilkumos –dar kartą tamsumos- ir dar kartą triukšmas. Maždaug tokiais žodžiais dažniausiai buvo apibūdinti festivalyje turėsiantys groti atlikėjai, bedarant namų darbus prieš renginį ir žymintis, ko jokiais būdais negaliu praleisti, pasidarė smalsu, ar tikrai ten jau bus taip liūdna ir viskas taip taip d a r k ( ir dar labai įdomu kas tas niūrumos poetas kuris sudarinėjo toookius aprašymus ) . ir nors tokioj muzikoj aš truputėli turistas, pasidarė dar įdomiau, nes renginys su nemažai dar nežinomų vardų yra puiki vieta atrasti kažką n a u j o.

pradedam

AREA

area festivalis

pirmas įspūdis. Važiuojant pro tankų, tamsų, vietomis rūke paskendusį mišką, kuris puikiai iliustruoja anksčiau minėtų apibūdinimų keliamą nuotaiką, pasiekiama renginio vieta – laukymė, kurią tyliai supa pora pilkų sodybų, o  vidury pievos stovi nemaža, keistos konstrukcijos scena. Aplink, horizontą remia aštri pušų viršūnių linija ir pamažu, kyla dar daugiau rūko.

-

Penktadienį, veiksmas kiek vėlavo, kol galiausiai prasidėjęs puikiai atitiko tamsumos ir triukšmų aprašymus. Visą vakarą buvo daugiau įsiklausymo reikalaujanti muzika, vienas - kitas tik įsidrąsino pabūti pirmu kaubojumi šokių aikštelėj, bet taip ir pasidavė. Publika nežymiai linksėdama daugiau sėdėjo aplink, nes laužytiems industriniams garsams reikėjo susikaupti. Kiek trūko įvairovės, beat‘o, bet vis tik buvo įdomių dalykų.

Vienas iš atlikėjų, kuris įstrigo, buvo NUT POLAIR. Gaila, kad mergina prie pulto vis dar retas atvejis, bet galima tik pasidžiaugti ir įsidėmėti šį vardą. Pasirodymas turėjo tam tikro gylio su santūriais ritminiais intarpais, ir vis lyg ratu sukdamasis, lėtai augdamas iki aukščiausio įtampos taško, nurimdavo, ir taip vėl iš naujo.

Toliau verti paminėjimo duetas TIESE. Jų labiau eksperimentiniai skambesiai įnešė lengvo judesio į publiką.

Penktadienio pagrindinis headliner‘is Dr.X-RAY atsuko garsą iki maximumo ir atliko bene aštriausią, jei taip galima pavadinti pasirodymą.

NULIS:S:S:S  OORCHACH

Pirmos dienos  pasirodymai buvo bene sunkiausi, ir mažokai kontrastuojantys vienas nuo kito, norėjosi prisiminti šokių judesiukus, bet nebuvo kur, nors ir labai stengiantis. Bet tarp viso to industrinio triukšmo, buvo ir gerų bei teisingų momentų, tačiau juos reikėjo gaudyti ir įdėti įdirbio pačiam – sustoti akimirkai ir į s i k l a u s y t i. Muzika buvo skirta ne greitam vartojimui.

Antroji diena žadėjo jau didesnę programą ir įvairovę, bei nusispjovė ir orų mergaičių prognozuojamą lietų.

Beruošiant namų darbus į akį krito ( ar gal reikia sakyti į ausį, jei apie garsą šnekant ), bebūnant vietoje vis kas nors geru žodžiu paminėdavo, o po abiejų šio atlikėjo pasirodymų, galiu drąsiai teigti - į s i m y l ė j a u. PATRICIA KOKETT garsus. Miau.

area festivalis

Dienos metu, HILDA ir PATRICIA (du panų slapyvardžiai = lygybės ženklas = du bičai ) apturėjo smagią, su gaiviais stichiškais garsais apipintais kietesniu ritmu valandą-dviese-kartu-ant-scenos, gaila tik, kad saulei spiginant skambėjusi muzika visgi buvo kiek fonui ir chillinimui, tačiau mano nuomone,  toks set‘as vakare, inkognito minioje butų užkūręs vakarėlį. Bet ką padarysi,  reikėjo leisti ir šokių aikštelės kaubojams pailsėti. Iki nakties. Tuomet ji/s, PATRICIA KOKETT jau poziciją užėmė viena(s) ir pateisino lūkesčius su kaupu! Pradžioje, kaip ir prisiderinant prie festivalio koncepcijos, truputėlį atmosferinio balto rūko garsu, kuris su laiku sušvelnėjo ir virto mistiškesniais, su daugiau beat‘o, betoninių apeigų sąskambiais. Gal ir jums patiks:

AREA ir pokalbis su festivalio v i z u a l i s t u (su-y)

Karkasas

Intriguojančiai pasirodė KARKASAS, anot Area šaltinių, tai pirmasis šio kaukėtojo kūrėjo gyvas pasirodymas, kuris sakyčiau, net labai vykęs.  Tikiuosi šį juodąjį bitininką išvysti dar kartą, jam palankesniu pasirodymo laiku, nes vėl gi, tamsa jam tiktų. O čia dalis jo dūzgesio:

AREA ir pokalbis su festivalio v i z u a l i s t u (su-y)

Toliau šeštadieniui temstant, atlikėjams vis keičiantis, vakarykštė monotonija visai pasimiršo.  Vienas po kito vyko puikūs pasirodymai. Apie NULIS:S:S:S net neturiu daug ką pasakyti, buvo tiesiog klasiškai gerai, įeina į mano trejetuką geriausiu koncertų festivalyje. Toliau OORCHACH, ROOKAS pateisino savo vardus, atsirado daugiau veiksmo ant scenos, ir taip, pamažu pradėjo švisti.

-

Viską sudėjus, manau  buvo visai vykęs naujo festivalio startas, savo aplinka – žmonėmis – ir garsais sukūręs tam tikrą p e r i f e r i j ą .

(( iš festivalio grįžti ir jaustis nebe turistu, o keliautoju. ))

reziumė: norėsiu dar.

((ai, nu ir nebuvo viskas taip jau d a r k, prisiminimai vis tik šviesūs))

-

II DALIS.

Muzikantų pasirodymai trukdavo apie valandą, o vizualizacijos beveik nenutrūkstamai papildė daugumą  AREA‘oje pasirodžiusių atlikėjų. Tad jau pasibaigus festivaliui, jo įspūdžiams sluoksniuojantis atsiminimuose, Vilniuje, Kablio terasoje prisėdame su VJ‘ėjumi Aleksu pokalbiui apie garsą-vaizdą ir žinoma festivalį, iš kurio ką tik grįžome.

 su-Y

Kaip save prisistatai?

Su savo pravarde - su-Y. Buvau pradėjęs daryti mandresnį identity, bet likau nepatenkintas rezultatu (jis matosi žemiau Umbra renginio plakate – WSTW ženkliukas kampe, Waves Subdue The Wind). Dar studijuodamas grafinę komunikaciją, atsisakiau daryti bet ką su identity nes esu negabus tam. Niekaip neprieinu, priedo, kaip ir nebuvo daug reikalo daryt, nes, koks skirtumas kaip tave užrašo kamputy, kažkokio reikalo, reikės gal kada pasitvarkyti, bet va, padariau savo page fb ir pagalvojau, kad aš patenkintas. Po to mąsčiau,  kodėl aš to anksčiau to nedariau, nes žinai, yra tas momentas, kai kažkas sugalvoja ką nors daryt ir sukuria page‘ą, pvz. Aušros rankdarbėliai, tada visus sukviečia. O aš žiauriai nenorėjau to daryti.

Tas visas brand‘ingas priverčia susisiaurini, ne?

Jo, tu susisiaurini, nes visų pirma,  jei kuri kažkokį produktą, reikėtų pradėti ne nuo savo draugų kvietimo, nes mama nėra tavo klientas, bet čia labiau nuo mano profesinio darbo pareina. Geriau laiko skirti pačiam darbui, negu identity kūrimui.

Kaip pradėjai muzikos vizualizacijomis domėtis, su jomis dirbti? Koks buvo pirmasis koncertas?

Idėja kilo labai seniai. Kai buvau paauglys, buvo toks kanalas, VIVA Zwei. Tai buvo vokiškas kanalas su žiauriai keistu vizual identity, rodė visokį stuff‘ą. Jie turėjo komandą VJ , ryškiai visokių video artistų, kurie ir darė viską. Metai buvo kokie... pradžia 2000-ųjų, ir ten matėsi, kad buvo daug young creative people, kurie darė grynai tą VJ‘ėjinį dalyką.

Čia kalbi apie tokį televizinį labiau ?

Va būtent, kad jis nebuvo jau televizinis, labiau eksperimentinis.

Pavyzdžiui, paima ir padaro tokius dalykus, kurie nėra tavo paprastas devyniasdešimtųjų telikas, tiesiog padaro daug daug tų visual identity. Daug įdomios muzikos ten buvo. Grįžti po šulios ir koks Merzbow koncertas kala, arba repas koks pošlykštis vokiškas ar dar kažin kažkas. Dar jie darė tokius dalykus, pavyzdžiui, Rephlex  records‘ų gimtadienis.

Pakviečia chebrą, jie sėdės visą naktį ir dar klipukus darys. Krūva žmonių dar net neturėjo tada savo klipų, tai kviesdavosi šiaip random žmones, kurie darė, čia aš post factum aiškinu, nes kai aš buvau vaikas, junginėjau tuos kanalus ir man labai užstrigo tada, kad yra gabalas, yra ir klipas.

Kita fazė buvo, kai mokiausi univere. Reikėjo daryti užduotį, sukurti grafinį dizainą tyrinėjantį chaosą iš idėjos. Nuėjau į wikipedia ir pradėjau skaityti apie chaoso sistemas ir t.t. Ten radau informacijos apie tai, kas yra tas video feedback‘as, kur tu paimi kamerą, parodai ant teliko ir jis loop‘ina. Yra klasikinės sistemos  ir t.t. Ir aš tai darau. Atvariau į univerą, kur kabėjo projektorius, prisijungiau ir pradėjau su juo žaisti. Padariau, kad projektuotų ant sienos, čia fotikas filmuoja ir aš tarp jų ten lakstau. Tada dar  padariau tokį darbą, kad yra ekranas, yra fotikas, kuris pakreiptas tam tikru kampu, tu uždegi degtuką tarp jų, jis užgęsta ir tu žiūri kaip šviesa likusi nuo jo daužosi į sistemą bei į ką jinai susiplaka.

vimeo

Tada domėjausi apskritai, kas yra įmanoma, ir tuo pačiu metu domino music production dalykai.  Ėmiau kaupti video medžiagą, kur šiaip kroviau tuos youtubinius muzikos playlist‘us, o po to pradėjau krauti  ir video.

Tiesiog pradėjai rinkti vaizdus?

Jo, nes žiūri, įdomu, ar prikolas ir pan.

Iš filmų, iš kur?

Ne, iš belekur.

O pats filmavai?

Čia yra mano problema kad aš pats footage nelabai filmavau, turiu kelis, kokius 20 padaręs, bet tie 20 iš 2 terabaitų to ką turiu yrane kas.

Kai grįžau iš Anglijos į Lietuvą, bene iš karto, draugelis Tadas Švenčionis darė Emptyset  koncertą Vilniuj ir pasiūlė daryti kartu, padizaininti plakatus ir t.t.

Man tada buvo labai įdomi idėja,  aš padariau plakatą, kuris buvo toks pat kaip ekranas, ant kurio aš šviečiau. Tu turi artworką kuris atrodo taip pat, kai ateini i klubą. Dar ten su draugų pagalba dariau iš popieriaus, kartono ir medžio tokią milžinišką machiną, sveriantį apie 30 kg , kuris dabar gal man nelabai patinka, bet tuomet buvau labai naujas tų koncertų live mapping‘o reikale, pridariau ten tokios geometrijos pusprasmės ant kurios šviečiau visokius skirtingus dalykus per tą pirmą renginį.  Ten susipažinau su Gyčiu Dubausku aka Intakz’u Kably, jis mane parekomendavo Didžiųjų Agregatų Inžineriams su kuriais aš ir dirbu daugiausiai nuo to laiko.

Umbra

area festivalis

O pats principas?

Pirmas yra kompiuteris, kuris prisijungia prie nesąmonės, kuri iš VGA daro primityviausia video-per-bangas kanalą, tada yra šilelis, kuris yra įtiuninamas į tą teliko kanalą, dar yra kamera,  kuri filmuoja, ir tai ką nufilmuoja  meti į projekciją. Su emm.. telikinimu?, man patinka, kad tas signalas dar pakeliauja kažkiek realioje erdvėje ir tas signalas nė velnio nešvarus. Bet tai, kad pas tave error‘ina, leidžia vieną footage’ą  naudoti 5 minutes ir pasikartojimai nebūna tokie pastebimi, nes jis vis tiek turės kažkokios variacijos, priklausomai nuo to kaip tas šilelis nusuktas, koks kontrastas kurioj sistemos vietoj ir tt. Tada gaunasi  daug error‘u. Iš tokių inspirational interviu,  buvo su Plastikman’u,  kuris sakė, jog buvo vienas pirmų  pradėjęs naudoti midiclocką, pasakojo kaip susirinko su draugeliais, paleido tą nesamonę, pagrojo pusvalanduką ir bullshit‘as gaunasi, tada jie pabandė viską atjungti vienu metu, ir buvo desync’as  ir tas taip puikiai suėjo. Čia iš muzikos atėjęs turbūt,  noras humanizuoti savo drums‘us, norėjimas truputį error’u. Tas pats su dizainu, iš visiškai marketingo perspektyvos, kai darai reklamą,  kažkurioj vietoj errror‘ini, nes už to spot‘o akis ir užsikabins. Žodžiu, mano viso setup‘o idėja, kad jis sukuria variacijų, kurios nesikartoja, bei už kurių akis užsikabina.

Kaip ruošiesi prieš koncertus? Žinojai visus AREA festivalyje turėjusius pasirodyti atlikėjus?

Turint omeny,  kad aš dalyvauju plius minus vienos pakraipos renginiuose, dažniausiai įsivaizduoju bendrą kryptį atlikėjų ir DJ‘jų kurie gros. Tai maždaug žinau ko tikėtis ir į ta pusę parenku, bet iš esmės nelabai daug į tai kreipiu dėmesio. Turiu daug medžiagos ir per daug  nesispecializuoju. Tas pats kaip DJ irgi, dažniausiai neparenka viso set‘o iš anksto, su traktorium nesupjausto prieš pat pasirodymą, jie labiau ekspresyviai varo, tai ir aš irgi taip darau. Turiu visą krūva savo medžiagų, sėdi ir žaidi, ieškai ką ir kaip čia paleisti, kad gerai veiktų.

Ar būna, kad atlikėjas sako to noriu, to nenoriu, ar tiesiog pasitiki tavimi?

Nebūna, ir aš nežinau ,ar tai todėl kad gerai, ar todėl kad dzin. Kad ir norėtų, nėra per daug pasirinkimo, sakytų nebūk tu, bet aš juk negaliu nebūti aš.

Bet būtų įdomu, jei užsisakinėtų atmosferą ir pan.?

Tada reikėtų iš anksto ruoštis.

Spalvą?

Matai, kaip su spalvomis yra, iš pradžių aš naudojau šilelį, kuris apskritai spalvos neturėjo ir visai gerai,  nes galėjau rūpintis kitais dalykais, ką su juo dariau visiems patiko.  Pastoviai dariau viską monochromu, bet prieš 4-5 mėnesius pagalvojau, kad laikas įvesti truputį spalvų, bet čia irgi priklauso nuo to, kuo tu švieti, reikia gerų projektorių, kitaip negali daryti šimtu procentu to, ko tu nori, ir tada  trūkumą projektoriaus kompensuoji su daug kontrasto ir užsuki bright‘neso, kad daugiau kaltų.

Daugiausia rengi pasirodymus uždarose erdvėse ?

Dažniausia būna indoors, bet, esu daręs kažkada tokį mini festivaliuką šeimyninį,  kada buvo pirmas testas projekcijų iš vis, va tada buvo outdoor‘as; per Supynes dariau instaliaciją su Pavelu iš 2v3 VJ ir dabar Area.

Labai skiriasi darbas viduj ir lauke?

Pavyzdžiui atradau per Supynės pirmą kartą darant, kad šviesti ant vandens nėra gera idėja. Rezultate išėjo nė velnio ne taip kaip norėjau. Ten buvo panašaus galingumo projektorius kai Area, ant miško buvo galima pakalt taip kad super matosi viskas, o ant vandens nelabai kaip išėjo. Mano idėja buvo paimti Go Pro ant plūdės ir paleist kad ji plūduriuotų vidury upės, pafilmuoti biški timelapsų, o tada naktį leisti tą timelapse ant to paties jo paviršiaus. Bet tuomet išsiaiškinau tokią labai įdomią taisyklę, kad jei turi vieną natūralią tekstūrą, pavyzdžiui vanduo, miškas, skruzdės bėga ar kažkas tokio ir jei leidi antrą tokia eklektišką, entropišką tekstūrą,  gaunasi mišrainė, negalima taip daryt. Viena – tekstūrinė, kita labiau kontrastinė,  tada geriau.

Vidaus erdvė turi savo pliusų, pavyzdžiui su DAI (Didžiųjų Agregatų Inžinieriai) aš turiu ploto eksperimentuoti. Žinau Kablio salę kaip savo ranką, žinau kur iš kokio kampo šviest, kur nešviest, kur pasieks, o kur ne. Naujoje erdvėje vyksta tampymas to projektoriaus, nes dažniausiai  neturi technikų,  kuriems  galėtum sakyt, noriu kad čia, čia ir čia būtų taip ir taip, eini ir pats viską tampai.

Labiau patinka dirbti uždaroj ar lauko erdvėj? Ar nuo projekto priklauso?

Fainiau jaučiu lauke. Tarkim Kablio juodos salės problema yra , kad tu kai ten užeini, yra uždara juoda erdvė, negali ten tiesiog stovėt - arba reivini prie stage‘o , arba nueini už kampo ir su draugeliais šneki,  o tai yra problema , nes tu realiai nematai tos erdvės be šokių. Pavyzdžiui per Area kaip buvo, tu gali būt viduj,  gali reivint, gali ne, pati erdvė, kur vyksta renginys yra paskirstyta zonomis, nes turint omeny kad šitoj scenoj tu ne visada nori šokti prie scenos, nori tiesiog pasedėt ir pachillint. Man atrodo svarbu kad būtų tas paskirstymas.

Apie tą pačią Area, buvo tau atradimų kažkokių?

Man patiko,  kad šitos terpės festivaliai , jie dažniausiai būna prijungti prie kito muzikos renginio, pvz per Supynės yra Less Stage kuris išskirtas šitiems juodarūriams, kad jie ten kažką darytų, o Area  buvo grynai sau, visi savi, visi laimingi, ir dėl to atmosfera buvo labai gera.

O iš muzikos, tu vis tiek beveik visus girdėjai?

Iš muzikos pusės, ką žinau, man viskas labai patiko.. Buvo nauju veidų, kas labai džiugina, Nut Polair labai smagų pagrojo, tokį naglai lėtą, labai patiko tas set‘as ir iš atmosferos pusės, kad sėdi ir enjoyini, nereikia tau bėgiot, nėra daužyklos fone,  tiesiog sėdi ir vaibini, man smagiau sukaliot savo rankenėles tada. Muzikos pasirinkimas buvo labai smagus, balansuotas.  Dar Hilda vienu metu įkalė tokius du gabalus kur visiškai begėdiškai lėtai dešimt minučių tęsėsi, nu dažniausiai nededa tokių nes visi išsilaksto, o ten sėdėjo visi, lingavo ir buvo labai labai nice.

 Hildos gabalas 

Instagram

 - irgi iš set‘o

Skaičiavai kiek valandų  Area atidirbai?

Neskaičiavau. Pirmą dieną buvo daug darbo susistatyti, pakabinti ir pajungti viską su Ghia chebros pagalba, tai pradirbau iki ryto, žinoma su pertraukom pasivaikščiot ir prasigaivint.
Antrą dieną daugiau atlikėjų turėjo savo vizualizacijas ir nereikėjo nieko per naujo jungt/kabint, todėl darbo buvo mažiau. Atskiras atsiprašau Body Cargo, kažkaip sugebėjau užloopint jo vizulkę ant dviejų sekundžių.

-

-

-

Tekstą rašė ir kalbino: i n d r ė

Festivalio akimirkos: who are you

area festivalis

area festivalis

area festivalis