Ar buvai Devilstone, Karoli?

Devilstone 2016

Ekstremalaus rokenrolo savaitgalis Anykščiuose man jau septintasis. Pamenu pirmąjį savo apsilankymą Velnio Akmenyje 2010-aisiais, kuomet kiaulės galvą nuo scenos mėtė MAYHEM. Pamenu, kaip 2011-aisiais ištaškė BENEDICTION ir pirmą kartą festivalyje pasirodė PERGALĖ. Pamenu kai Velnio Akmuo evoliucionavo į Devilstone. Ir nuo pat pradžių festivalis tobulėja.

Organizuotumas ir dėmesys detalėms toks didelis, kad sėdžiu ir bandau sugalvot „kas buvo ne taip“. Ir kyla tik first world problems: kam tos dvi pagrindinės scenos (Rytų ir Vakarų), tarp kurių kartais sunku lakstyti, nes abejose groja puikios grupės; toi-toi‘uose baigėsi tualetinis popierius ir tingisi eiti iki palapinės, tai geriau palauksiu kol vėl išvalys (o taip dažnai valomų dar nemačiau niekur); na ir žinoma „karšta – šalta“, kai kepinančią saulę uždengia koks debesėlis.. ai ir dar „KAROLI?!“ Ar kas nors jį rado? :D (Karolio visi ieškojo ir Kilkim Žaibu – o kaip kituose festivaliuose?)

Visa kita buvo jei ne awesome, tai bent gerai. Maistas – fantastiškas: nuo tradicinių Bebro blynų ir jau pernai atsiradusių, malkų krosnyje kepamų, picų iki falafelių, „Meat Lovers“ burgerių ir gurmaniškų FestFood patiekalų (nežinau kokio velnio feste reikia maistą puošti rozmarino šakele, bet čia jau kitas lygis! Aplodismentai). „Volfas Engelman“ (VE) alus – tikrai gerai, nes rūšių būta kiekvienam pagal skonį ir nė viena nesibaigė anksčiau laiko. Vienintelis minusas – tos dvi BALTOS gigantiškos VE reklamos prie Vakarų scenos, kurios kiek erzino per vakarinius pasirodymus. Na ir dar tai, kad nėra daugkartinių festivalio bokalų – jau kaip ir baigiam prie tokių priprasti, bet gal organizatoriai turi savų argumentų...

Devilstone 2016

O visom „užklasinėm veiklom“ Devilstone‘as jau nebestebina – kiekvienais metais kartelę užkelia vis aukščiau ir tik įdomu ką dar galima sugalvoti: be jau „įprastinių“ stalo žaidimų ir tapybos, šiemet buvo galima žaisti Xbox‘ais bei stalo futbolą, važinėti riedlentėmis ar BMX‘ais ant MONSTER rampos. Paplūdimio tinklinį papildė futbolo turnyras, o intelektualai vėl galėjo pasivaržyti protmūšyje (laimėjo Pauliaus A. komanda – turbūt viskas gerai, bet išvadas pasidarykit patys) ar pasisakyti muzikinėse diskusijose. Lyg to būtų maža, čia pat už tvoros galima „karstytis“ medžiais ar pasivaikščioti iki Anykščių bibliotekos, kur dar iki rugpjūčio 15 d. galima apžiūrėti parodą „True Norwegian Black Metal“.

Atskiro paminėjimo nusipelno MASINĖ HIPNOZĖ, kiekvieną vakarą pateikę po intriguojantį performansą, kurių visgi ryškiausias – penktadienį vykęs body suspension. Dalyvavusiems pernai tai gal buvo mažas nusivylimas, bet šį reikalą mačiusiems pirmą kartą – įspūdis milžiniškas. Vietoj turėjusios dalyvauti porelės, galiausiai „pasikabino“ tik pats iniciatorius (pagarba merginai ir už drąsą įsiverti tuos „kablius“), o su savimi pakelti dar ir kitą žmogų – sunkiai protu suvokiama.

Devilstone 2016

Muzikinę programą apibūdinti labai sudėtinga, nes į vieną vietą surinkta tiek stiprių atlikėjų, kad nežinai nuo ko pradėti. Čia ir buvo jau minėta problema – kartais norėjosi persiplėšti ir vienu metu būti prie abejų pagrindinių scenų. Į festivalį atvykau tik penktadienį, tad labai gaila, kad neteko pamatyti PERGALĖS, kurie jau tapo neatskiriama Devilstone dalimi, ir THE SOFT MOON – šių amerikiečių iš tiesų labai laukiau. Pasirodo kažkas sugebėjo ir pasipoginti beklausydami pastarųjų.

Penktadienis buvo labai įvairus – nuo bene švelniausių COLOURS OF BUBBLES iki visiškai nurautų NAPALM DEATH. Nors šie grindcore veteranai buvo viena laukiamiausių savaitgalio grupių, drįstu teigti, kad Vakarų scenoje jiems nenusileido, o mano subjektyviu vertinimu – ir perspjovė, kaimynai iš Lenkijos BATUSHKA. Vizualiai lenkai atrodė daug įspūdingiau ir laikyčiau tai vienu geriausių šių metų pasirodymų. Tuo tarpu Rytų scenoje lengvesnės muzikos mėgėjai gavo eargasmąTIDES FROM NEBULA. Pasirodymą pradėję keliomis minutėmis anksčiau, prieš paskutinį gabalą lenkai paragino susirinkusiuosius pamatyti ir jų kolegas kitoje scenoje. Gražus solidarumas. O su jau minėtais Napalm‘ais tuo pačiu metu konkuravo garsiausia (ar bent jau triukšmingiausia) Niujorko grupė - A PLACE TO BURY STRANGERS.

Viena linksmiausių „Devilstone“ iniciatyvų – jau legendinėmis tapusios lentelės. Kadangi viena jų skelbė, kad „Išsimiegosi po festivalio!“, tai prieš miegą nusprendžiau dar apeiti visą teritoriją: Rokotekoje tuo metu „trankėsi“ BA. + INTAKX projektas. Na, kad tai nebuvo įprastas BA. rokelis, tai tikrai, o kadangi nesu didelis „klubinių bumčikų“ fanas, tai ilgai ir neužsibuvau. Širdžiai mielesnis pasirodė MONSTER palapinėje vykęs tūsas iš senų lietuviškų gabalų, tai paryčiais taip ir nuėjau miegoti niūnuodamas „Margarita, Margarita..“

Šeštadienį palepino puikus oras, o galva prašviesėjo išsimaudžius gaiviuose Šventosios vandenyse. Pagrindinė muzikinė programa laukė tik gerokai po pietų, tad laiką stūmėm šalia puškių prie minimaliosios „Gama“ scenos (sakau šalia, nes vieni puškiai buvo okupuoti visai dienai ar visam festivaliui – kiek ėjau pro šalį, tiek mačiau tuos pačius žmones, o kiti, nepaisant lentelių ir įspėjimų, buvo ištampyti nežinia kur).

Vienas didžiausių festivalio atradimų – maloniai nustebinę dar vieni lenkai (kaip sakė TIDES FROM NEBULA: „Lenkai užvaldo Devilstone!“) SPOIWO. Girdėjau juos pirmą kartą, kaip ir Sci-Fi soundtrack stilių, bet jau įsitraukiau į savo grojaraštį ir tikiuosi greitu metu vėl pamatyti gyvai, nes nors ir grojo vidury dienos, bet taip nuoširdžiai taškėsi, kad susirinko masė žmonių ir nors visi chillino ant žolytės, pabaigoje plojo atsistoję! Toliau sekė kasmetinis MC GROWL konkursas, kuris sulaukė tiek dalyvių iš Norvegijos (tai jau tarptautinis konkursas?!), tiek ir vietinio, atitinkamą fazę pasiekusio Pinkio, sugebėjusio netgi prasimušti į antrą ratą. Deja pasaulio jis neužvaldė...

Devilstone 2016

Kadangi norėjau sulaukti išliaupsintųjų headlinerių, nusprendžiau šeštadienį nesidraskyti tarp scenų, tad nuo Gama scenytės numigravau tik iki artimesnės ir ramesnės Rytų scenos. Ir nesigailėjau, nes vakaro programą pradėjo mano jau pamėgti NO REAL PIONEERS, o po jų sekė visas tarptautinis stonerio desantas – DOPETHRONE (Kanada), THE ENTREPRENUERS (Danija), 1000MODS (Graikija) ir galiausiai UNCLE ACID AND THE DEADBEATS (D.Britanija). Tenka pripažinti, kad laikas iki vidurnakčio neprailgo, nors atsitraukę buvom tik patenkinti biologinius poreikius (maistas ir wc). Aišku, kad visos grupės savitos, bet parinktos ir suplanuotos bemaž tobulai, tad prie Rytų scenos sukūrė nuostabią harmoniją ir atrodė, kad nėra kur skubėti – tik atsipalaiduok ir mėgaukis.

O tada sulaukėm. Bene vienintelio pasirodymo, kuris nuo oficialios programos vėlavo pusvalandį. Bet ir tai galima atleisti – juk ant scenos BEHEMOTH (taip – dar vieni lenkai!). Pasirodymas – tamsus, šaltas, kokybiškas. Nieko kito ir negalėjai tikėtis. Bet ar geriausias? Vargiai.. Ir manau nebūsiu apmėtytas akmenimis, nes praėjus gal 15 minučių nemažai žmonių ėmė skirstytis nuo scenos. Atsiliepimai iš mačiusiųjų BEHEMOTH‘us pirmą kartą – viduryje tapo gan nuobodu ir pakankamai monotoniška. Sakyčiau nenuostabu, nes visas setlist‘as tik iš paskutinio albumo The Satanist, o išlaikyti visą albumą vienodai prikaustantį pakankamai sunku net ir tokiems vilkams kaip BEHEMOTH. Dėl to kiek nusivylė ir ilgamečiai fanai, neišgirdę mėgstamų ir ilgai lauktų gabalų. Teks laukti lenkų sugrįžimo..

Bendras vertinimas – kokios devynios žąsys. Ar kačiukai.. Ar tiesiog balai. Galima drąsiai teigti, kad tai vienas stipriausių festivalių Lietuvoje, o sprendžiant iš nugirstų užsieniečių kiekio, tai gal ir Baltijos šalyse. Organizatoriams padėkos ir medaliai, konkurentams – pavyzdys, o lankytojams – dar metai laukimo, nes tikrai susitiksim! KAROLIIII?!?!?!

Raše Laimonas Gailius
Nuotraukos Gedvilės Žilėnaitės, daugiau FACEBOOK
MANOFESTIVALIS.LT