Apie Swampfest'14 arba kaip jis tapo dėkinga pieva laukiniam išsiganymui

Swampfest

Liepos pirmąjį savaitgalį saulė leidžiasi už miško, nuotaikos kreivė kyla, o Dzūkijos pušyno plynėse (netoli Žiūrų kaimo)  darbo ir poilsio stovyklos „Swampfest“ erdvę apninka dar labiau laukinė aura.

„Swampfest“ (pelkės festivalis) apimtimi ganėtinai mažas, tačiau savo muzikiniu, subkultūriniu požiūriu – platus ir sunkiai apibrėžiamas. Vienoje scenoje – rokas, regis, hardkoras, metalas, ska, hiphopas. Viskas pankiška, paprasta, tarpusavyje nesuderinta (o gal ir nederinta), bet įdomu, atidirbta ir įkvepia judesiui.

Swampfest

Šeštadienį savo darbą scenoje puikiai atlieka Lietuvoje retos pakraipos – surfroko – atstovai „Los Turbos“, džiugina sparčiai populiarėjantys „Ministry of Echology“, kaulus išjudina metaliniai švedai „Deville“, galiausiai pasirodo ryškiausia festivalio žvaigždė – „Scorpin child“ iš Teksaso su visomis profesionalams būdingomis savybėmis – skambesiu, nuotaika, išvaizda, ekspresyviu sceniniu elgesiu. Pastariesiems grojant publika šėlsta, nusirengia, klykia, festivalio organizatorius pasiperša savo moteriai. Pasirodymui pasibaigus paprašau savo kompanionės įsidėmėti tris žodžius – „levitacija“, „sublimacija“, „repeticija“, bet apie tai šiek tiek vėliau... Galiausiai, sekmadienio vakare energijos likučius pasiima maišto ir gatvės kultūros pranašai „G&G Sindikatas”. Jokių stabdžių ar suvaržymų, o tarp grupių pasirodymų čia pat vykstantys garso patikrinimai tik sudaro sąlygas nieko nepraleisti – per ilgokas pertraukėles subėgioti asmenininiais buitiniais reikalais.

Swampfest

„Swampfest“ savo paprastumu primena, kiek nedaug iš tiesų reikia festivaliui. Jame erdvės ir veiklos sutrauktos iki minimumo: pagrindinė scena, gražiai apšviesta pelkė, neapšviesta šokių aikštelė smėlyje, visą dieną užimta fulės aikštelė, maža lauko virtuvėlė, kurioje gali gauti viską, sidro kemperis, kempingas + parkingas, vegetarų tipis, kūdra, už kelių kilometrų esantis ežeras ir tai turbūt viskas. Beje, apie parkingą. Nors pašaipiai žiūriu į „bordiūro kultūrą“ propaguojančius autoparty fanus prie „Forum Palace“, šįsyk jaučiu, jog automobilyje prie palapinės yra be proto patogu: bet kada gali į jį atsisėsti, jame pagurkšnoti, pasiraikyti atsivežtų lašinių ar pakikenti iš greta esančioje, ilgai siūbuojančioje mašinoje boluojančių baltų užpakalių. Jau minėjau, laukinis laukinis festivalis..!

Swampfest

Pelkės fiestoje riba tarp organizatorių, žurnalistų, svečių, muzikantų, kepėjų ar kitus vaidmenis festivalyje vaidinančių žmonių yra visiškai neregima. Matyt, mastas ir idėjinis festivalio pagrindas suburia visus į vieną krūvą bendrai levitacijai, neskirstant publikos į svarbią ar labiau svarbią. Menkas tvoros ruožas prie tvenkinio ir scenos yra daugiau butaforinis, o visos festivalio erdvės nejuosia tvora, kaip įprasta, tad taip ir jautiesi... laisvas, neįspraustas, neapribotas. Netgi lauko tualetai, kuriems labiau tiktų pavadinimas sysiūduobės, nemenkina organizacinio darbo vertinimų. 70 Lt už bilietą ir 20 Lt už parkavimą iš pradžių jaučiasi KIEK per daug, bet išgirdus ir iššokus TIEK, staiga nebeatrodo.

Swampfest

Komfortas, nuotaika ir sugebėjimas priimti tai, ką tam tikrą laiką ruošia ir anonsuoja organizatoriai, labai priklauso nuo kompanijos, kurią pasirenki bendram festivalio laikui, bei gebėjimo atitikti renginio erdvei. Aš, pasirodo, pasirenku gerai ir teigiamai priimu sublimuotą laukinį išsitaškymą su gera draugija tarsi repeticiją prieš artėjančius didžiuosius festivalius, kurių aidus ir anonsus čia taip pat galima aptikti. Beje, kalbant apie aidus, tai publika ir organizavimo stilius šiek tiek primena nebevykstančius „GaDi“ šėlsmus gamtoje. Akivaizdu, jog toks formatas vis tiek reikalingas mūsų festivalių kraštui.

Swampfest

Apkalbėjome, jog „Swampfest‘ui“ nepamaišytų dar pora – trys šimtai  žmonių. Daugiau turbūt pragaišintų jame tvyrančią dvasią. Šį mažą, antrą kartą teįvykusį draugų, draugų draugų ir, ko gero, dar jų draugų festivalį kol kas laikau viena iš dėkingiausių pievų vidinio gyvulio paganymui. Gal tik apie pavadinimą reikėtų pagalvoti, kadangi visai neseniai (birželio 27-29) Vievyje įvyko pelkės atspalvio „Swampy“ festivalis. Tam tikruose kontekstuose galima pasimesti tarp vardų. Žinoma, reikia tikėtis, jog publika yra pakankamai žingeidi, jog atsirinktų, kas yra kas, ir šis mažas niuansas iš tiesų nieko negadina. Gana. Iki kitų metų, PELKE!

 

Rašė Gintarė Kašelionytė
Fotografijų autorius Simonas Rupšys

 

Daugiau fotografijų GALERIJOJE, dar daugiau - socialiniame tinkle FACEBOOK