Aludarių diena Klaipėdoje: per barzdą varvėjo

Aludarių diena 2016

Ilgai svarsčiau, ar verta rašyti apie liepos 16 dieną Klaipėdoje, industrinėje erdvėje – Švyturio alaus darykloje, įvykusį vienos dienos festivalį „Aludarių diena 2016“. Dvejojau dėl to, jog ganėtinai trumpai jame buvau, taip pat dėl to, jog tarsi nebuvau tikra, ar reikia nemokamai reklamuoti šventės rengėją – komercinį subjektą „Švyturys-Utenos alus“, kuriam tą dieną dėmesio ir taip netrūko, nes visa erdvė buvo išmarginta jo atributika, o iš kranų čiurleno vienintelio jo alus, tačiau vis dėlto sugalvojau, kad verta tarti kelis žodžius apie šią šventę, nes būdama joje vis dėlto supratau, kaip geryn viskas juda. Negaliu tuo nepasidžiaugti.

Aludarių diena 2016

Prieš einant į „Aludarių diena 2016“ buvau susipažinusi su festivalio anonse skelbtais vardais: „Baltasis Kiras“, „Biplan“, Saulius Prūsaitis, Ba., Vidas Bareikis, „Golden Parazyth“, „Jama&W“, tačiau didelių lūkesčių neturėjau, kadangi renginys buvo  n e m o k a m a s.

Aludarių diena 2016

Renginio be bilieto faktorius dažniausiai man sufleruoja apie nefiltruotą publiką, dėl ko atsiranda kiek mažesnis atsakomybės dėl savo elgesio viešumoje lygmuo, didesnė incidentų tikimybė ir panašūs niuansai. Tarkime, miesto šventės ir kiti paradai labai dažnai būna atgrąsūs dėl labai skirtingos, tarpusavyje dažnai komfrontuojančios minios, tačiau tai, ką pamačiau „Aludarių dienoje“ mane labai maloniai nustebino – prie, mano subjektyvia nuomone, kokybišką lietuvišką muziką siūlančios scenos susirikiavo gal kiek skirtingi, bet gražūs ir atsipalaidavę žmonės. Ir čia ne apie fizinį grožį, čia apie kultūringumą.

Aludarių diena 2016

Šventės iniciatorius „Švyturys“, sakyčiau visai puikiai pasirūpino renginio erdvės išdėstymu – vos įėjusius į teritoriją pasitiko scena, o kiek atokiau buvo galima gauti ir Vilniuje itin populiarių užkandinių, tokių kaip „Keulė rūkė“ ar „Meat Lovers“ siūlomo maisto. Aludaris siūlė ir alaus degustacijas, tiesa, neišsiaiškinau, ar jos buvo prieinamos visiems, ar tik kviestiniams svečiams – verslo partneriams, tačiau ir pačioje šventėje alaus čia tikrai netrūko, tad paragavus poros skirtingų rūšių dienos metu pajutau, jog jau gal truputį per daug per barzdą varva, tad arba keliauju į savo rezidenciją Kuršių nerijoje, arba pasilieku iki galo ir nakvynės ieškau kur nors čia pat – ant betono įsukūrusios aludarių šventės pašonėje.

Aludarių diena 2016

Bendras įspūdis sugrįžus iš šios šventės tikrai geras. Pasirodo, Lietuvoje gali būti tvarkingų renginių, net jeigu juose pagrindinė tema yra alus. Organizatoriai netaupė nei ieškodami to, kas šiandien tikrai aktualu, nei biudžeto apsaugai, tualetams, daugkartiniams bokalams, personalui ir tai atsispindėjo bendroje renginio nuotaikoje.

Aludarių diena 2016

Apskritai, smagu, jog mūsų krašte vis daugiau kultūringo vartojimo pavyzdžių. Tad ačiū organizatoriams už šventę ir ačiū Vidui Bareikiui už energingą dramembeisą.

 

Tekstas ir nuotraukos Gintarė K.
Manofestivalis.lt