21-osios bliuzo dienos ir naktys

Savaitgalį (liepos 5-6 d.) Varniuose 21-ą gimtadienį šventė vienas seniausių Lietuvos festivalių – Bliuzo naktys... Festivalis – netikėtai šovusi idėja,  planuojant pabėgimą iš miesto. Tačiau apie viską iš eilės.

Bliuzo naktys

Tiesa pasakius, visiškai neplanavau vykti  į Bliuzus. Niekada ten anksčiau nebuvau, neklausau bliuzo (nereiškia, jog jo nemėgstu), ir keletą savaičių iki festivalio maniausi rasiąs Vilniuje nuveikti ką nors įdomesnio. Juolab,  jog turėjo vykti Kultūros naktis ir, atrodo, buvo visos sąlygos savaitgalį puikiai praleisti Vilniuje. Tačiau kaip vėliau sužinojau Kultūros naktis mirko lietuje, o Varniuose, pasirodo, buvo "geras oras ir šiltas vanduo" ir galima drąsiai sakyti, jog mes praleidom  "pora įdomių dienelių ir pora nuostabių naktų."

Draugų visgi įtikinti, aš ir draugė, pajudėjome iš Vilniaus vėlai, po darbų, apie septintą vakaro. Į festivalio vietą atvykome apie 22 valandą. Pasistetėme palapines ir daug nelaukę patraukėm prie scenos. Pirmas dalykas, kuris man patiko yra tai,  jog scena tebuvo viena ir...  jos užtenka. Paprastai didesniuose festivaliuose erzina tai, jog keliuose stage'uose tuopat metu groja kelios grupės, kurias norisi pamatyti,  todėl dažnai tenka bėginėti nuo vieno pasirodymo prie kito. Čia gi viskas vienoje vietoje vienu laiku – belieka tik mėgautis. 

Kaip jau sakiau, nesu didelis bliuzo klausytojas. Nesu didelis Arinos klausytojas taip pat, bet, dievaži, klausai jos ir kažkas yra tame užtikrintame jos vokale bei bendravime su publika. Abipusės simpatijos buvo gerai matomos ir iš žiūrovų pusės: kažkas netgi sukonstravo plakatą su užrašu "Seda (širdies simbolis) Ariną".  Patiko, kad į programą buvo įtraukti tokie jaunosios publikos mėgstami (neveltui!) atlikejai kaip: "Ai šiaip bičiukai", "Garbanotas bosistas" ar "Baltasis kiras". Smagu, jog patys festivalio lankytojai ne tik klausė bet ir dainavo bei grojo. Einant per festivalio palapinių miestelį galėjai išgirsti kažką grojant gitara arba kažką smuiku griežiant Gogol bordello "Start wearing purple".

Bliuzo naktys

Iš tikrųjų ne vienas draugas ar pažįstamas sakė, jog į bliuzus verta važiuoti ne tiek dėl muzikos, kiek dėl žmonių ir jų kuriamos renginio atmosferos. Su festivalyje sutiktu pažįstamu nutarėm, kad čia esama visko, ką galėtum ar tikėtumeisi rasti tradiciniame festivalyje (vandens pramogos, atrakcionai, tinklinis, krepšinis, protmūšiai, pirtis, jau tradicinė festivalio žuvienė, etc.), bet nėra hispterių ir madų domonstravimo šou.

Baigaint pagyras reikėtų dar pridurti, jog festivalio išsidėstymas erdvėje yra labai patogus. Jau minėjau, kad viena scena – vykęs sumanymas. Čia pat ežeras, čia pat tinklinio aikštelė ar pirtis. Maistas kaip pas mamą, alaus kainos nesikandžioja. Mano nuomone, ypatingai gera idėja – Vero cafe dalyvavimas. Tikrai daug kas rytą pradėjo nuo apsilankymo jų puodelyje-kioskelyje.

Po festivalio su drauge ištranzavom į Vilnių ir iki pat Elektrėnų matėm pakelėse stovinčių ir betranzuojančių bliuzuotojų. Grįžom su tokiais pačiais pavargusiais, bet laimingais dalyviais ir bevažiuodami namo aptarinėjom ir dalinomės festivalio įspūdžiais. Dabar tik klausiu savęs - po velnių, Karoli, kur tu buvai tuos 20 metų, jog niekad neradai progos užsukti į Varnius, į Bliuzo naktis?..

 

Parengė Karolis dambrauskas
© ManoFestivalis.lt

Fotografijos iš festivalio Bliuzo naktys 2012
Autorius Kurmis medituoja