2014 metų festivalio "Sūpynės" pliusai a.k.a kodėl šis festivalis man patiko

Supynes

Girdėjau apie „Sūpynes“ gana daug. Visi mano ausį pasiekę atsiliepimai, galiu drąsiai teigti, buvo teigiami arba labai teigiami. Žinoma, kad po tų visų liaupsių aš negalėjau praleisti šiais metais dar kartelį įvykusio minėtojo festivalio. Supausi aš pirmą kartą ir, keista ar ne, po renginio prisidėjau prie liaupsinančiųjų gretų. Nes:

Pirmas dalykas, kuris mane sužavėjo nuo pačios pirmos minutės – festivalio vieta. Magiškas miškas grąžino į 2012 metų „Tamstos“ festivalio laikus, kuomet buvau apstulbintas gamtos žavesio. Tiesa, trumpam priminęs praeitį, Pakretuonės kraštovaizdis labai greitai iš atminties ištrynė kažkada lankytus Varėnos miškus. Miško paklotė nusėta mėlynėmis, aukštos pušys plikais kamienais, it stiklas stovintis ežero vanduo ir scenų išdėstymas, kad link jų ne tik paprasčiausiai nupėdini, bet tuo pačiu pakeliui leidi savo akims fiksuoti stulbinama ramybe pulsuojančią aplinką.

Supynes

Žmonės. Galbūt man sekasi? Nemanau. Manau, kad tai, ką mačiau ir ką sutikau buvo paprasčiausiai natūralu. Per visas tris festivalyje praleistas paras, garbės žodis, nesutikau nė vieno į kivirčą linkusio ar šiaip gyvenimu nepatenkinto individo. „Sūpynių“ publika – puiki. Labai daug šypsenų, labai daug mėgavimosi tuo, kas vyksta. Iš aplinkinių sproginėjantis pozityvas pataiko ir į tave, tad, nori tu ar nenori, taip ir pats užsikrėti optimizmu.  Nesinori būtent tokiu aspektu vertinti žmonių gerumo (bet juk kokios šviežios bandelės čia irgi nėra variantas), bet galėčiau ramiai suskaičiuoti bent dešimt pirmą kartą gyvenime matytų žmonių, kurie visiškai be priežasties atsisukę į mane su velnio lašais butelyje tarė – „į tavo sveikatą“.

Supynes

Organizatorių ir besidarbuojančio kolektyvo rūpestis. Šiose „Sūpynėse“ turėjau kelis pažįstamus savanorius. Gyvenau kartu su jais, tad galėjau sekti, kas ir kaip vyksta jiems atliekant savo pareigas. Galbūt norėtųsi prie kažko prikibti, kad mano vertinimas skambėtų objektyviau (kol kas tik liaupsės), bet deja – neturiu prie ko. Visi savanoriai liko patenkinti. Mano, kaip stebėtojo, akimis – jais pasirūpinta buvo itin gerai. Apsaugos darbuotojai, atnešantys sriubos ar pasidalinantys pietumis, padedantys atlikti savanorių pareigas (pavyzdžiui – vienam iš draugų keletas apsauginių padėjo skirstyti automobilius į pasirinktus parkingus) – puiku. Draugystė, geras ir gražus noras tik stiprina įspūdį, kad žmonės čia nėra pasiryžę varinėti tų, kurie laisva valia nori prisidėti prie festivalio sėkmės.

Supynes

Dar vienas dalykas – savanoriams dalinta valiuta – „Sūpynių“ pinigai – vertas eilinio pliuso. Atidirbai – gavai atlygį – pavalgei ir atsigėrei pagal savo skonį. Bendras katilas visiems – to nemačiau, to negirdėjau. Tiesa, vos nepamiršau. Vienas savanoris pasakojo, kad po savo pamainos jis gavo kiek per daug „algos“: maždaug dešimčia „Sūpynių“ pinigų. Tą apsiskaičiavimą jis tuoj pat atidavė. Rezultatas: grąžinta valiuta sugrįžo jam atgal kaip paskata už sąžiningumą. Prieš tai tiesiog lenkiu galvą – čia dar ir puoselėjamos vertybės.

Supynes

Negaliu nekalbėti ir apie muziką. Neslėpsiu – nesu pats didžiausias techno muzikos fanas, tad pagrindinio steidžo beveik nelankiau (čia, žinoma, ne festivalio, o mano skonio problema). Kas buvo labai džiugu, kad būdamas festivalyje, kuriame vis dėlto gana stipriai dominuoja minėtoji muzika (tiek klausytojų gausos, tiek jos svarbos atžvilgiu), aš radau puikių alternatyvų. Low scena, kurioje žemi dažniai tiesiog virpino kūną, malė vidaus organus ir gaivino sielą, ant kalno stovėjęs Less steidžas, kuriame nuoširdžiai išgyvenau absoliučią harmoniją ir sąlytį su muzika bei High kampelis, neleidžiantis per daug snūduriuoti net dieną. More vertinti negaliu, nes girdėjau tikrai nedaug, tačiau atsiliepimai ir tiršta žmonių masė kalba pati už save. Šaunu buvo tai, kad muzika netilo viso festivalio metu. Po nakties į poilsį kritę trys steidžai „Sūpynių“ neužmigdydavo – dieną atsibusdavo ketvirtasis, minėtasis High. Užbaigdamas savo trumpą atsiliepimą apie festivalio muziką, noriu išskirti savo „Sūpynių“ favoritą. Tai lietuvis FUME, grojęs penktadienio naktį Less scenoje. Žmogus, kuris man kažkada priminė garsiojo Burial garsus. Buvo taip keista ir tuo pačiu taip džiugu girdėti, kad tokie garsai gimsta ir čia, kažkur visai netoli manęs.

Supynes

Tiesa, šių atlikėjų aš netapatinu ir tikrai netapatinu jų produkcijos (neslėpsiu, šiuo metu replėjinu ne anglo, o tautiečio kuriamus šedevrus). Pats FUME pasirodymas, mano galva, buvo nuostabus. Visiška tamsa, kosmoso vaizdinius galvoje kelianti muzika, liūdesys ir ekstazė tuo pačiu metu. Jei būčiau galėjęs, būčiau sustabdęs laiką. Pirmą kartą girdėtas lietuvio live pasirodymas susprogdino visus mano lūkesčius su kaupu. Dera paminėti, kad FUME scenoje stovėjo su 38-39 laipsniais temperatūros. Nebenoriu daugiau nieko sakyti, noriu tiesiog dar kartelį nulenkti galvą.

Supynes

Maistas. „Meat Lovers“ – jūs geriausi! Skamba fanatiškai, bet per daug neišlaidaudamas ir tik sutaršęs savo iš miesto parsigabentą lauknešėlį paragavau Hamleto burgerio. Šiandien bus penktoji naktis, kai, tikiuosi, jo nebesusapnuosiu. O kalbant apskritai – valgyti tikrai buvo kur, bet faktas, kad ne to daryti aš čia atvažiavau.

Reziume – pirmasis pasisupimas – stulbinantis ir įstrigęs giliai giliai galvoje, širdyje ir sieloje. Buvau mestas aukščiau debesų ir dar dabar nesugebų nusileisti į dusinančiomis sienomis apstatytą miestą. Pabėgau nuo visko, kas gali slėgti ir esu įsitikinęs, kad kitais metais pabėgsiu dar kartą. Būtinai.

 

 Rašė Kristupas Naraškevičius
Fotografijų autorius Simonas Rupšys 

 

Apie Sūpynes taip pat rašė Danila Kalifornia
Daugiau fotografijų GALERIJOJE, dar daugiau - socialiniame tinkle FACEBOOK