Muzika / Senieji amatai / Vasaros (open air)


Varniai

Senųjų tradicijų ir sunkiosios muzikos festivalis "Kilkim žaibu" XIV

Esant karštligiškam šiandienos gyvenimo tempui, nuolatiniam skubėjimui, beveik kasdien keičiantis pomėgiams ir idealams, kintant požiūriui į viską iš eilės, neišvengiamai norisi kažko stabilaus ir patikimo, dėl ko visada galėtume būti tikri. Nesvarbu, kur jūs esate, ką veikiate ir kuo užsiimate, jei nors kartais nusprendžiate vėl aplankyti festivalį KILKIM ŽAIBU – dėl jo visada galite būti tikri, grįžę visada jį rasite tokį patį: bekompromisinį, tyrą, nuoširdų, pulsuojantį karingumu ir ugnimi, gaivališką ir geidulingą, nenutolusį nuo savo šaknų ir neužmirštantį senųjų tradicijų.

Vis dėlto, nežiūrint renginio pastovumo, jei nors iš dalies domitės Žaibų renginiais, ar dar daugiau – pradedate "kolekcionuoti" apsilankymus jame, patariame: geriau jų nepraleidinėti, nes kiekvienas iš jų savitas, indivudalus ir vis kitoks. Nors festivalis skaičiuoja jau 14-tus metus, mes stengiamės nestovėti vietoje. Nenutoldami nuo savo festivalio pasirinktos etninės tematikos ir muzikinės stilistikos, kasmet į festivalį stengiamės įdiegti kažką naujo. Nuolatinis ieškojimo kelias ir nuolat atsinaujinančio organizatorių kolektyvo žingeidumas neleidžia festivaliui užsisklęsti tam tikruose rėmuose.

Unikalus sprendimas apjungti dvi subkultūras – istorijos rekonstruktorius ir sunkiosios muzikos puoselėtojus - akivaizdžiai brandina netikėtus rezultatus. Jau trečius metus iš eilės festivalio KILKIM ŽAIBU datą sąmoningai pasirenkame per pačią vasaros saulėgrįžą. Kadangi vienas iš festivalio pagrindų visada buvo senųjų tradicijų puoselėjimas, vasaros saulėgrįžos kalendorinė šventė tarsi pastūmėjo festivalį į naują etninių kultūros lobynų erdvę. Netikėtai netgi patiems organizatoriams dveji savito saulėgrįžos šventimo metai įrodė, kad pasirinkta dvipusė festivalio tema tapo įdomi tiek įvairių šalių dalyviams, tiek žiūrovams. Šiemet mūsų užsibrėžtas tikslas yra išlaikyti išsikeltą renginio kartelę ir netgi kilstelt dar aukščiau. Festivalis vėl vyks dviejose scenose, dar labiau praplėstoje ir išpuoselėtoje festivalio teritorijoje tris dienas ir dvi naktis. Nors nemažai būsimame festivalyje dalyvausiančių grupių jau yra numatyta, šiuo metu vis dar vyksta aktyvi dalyvių paieška. Prie renginio programos planavimo galite prisijungti ir jūs, laukiame jūsų pasiūlymų renginio diskusijų lentoje: http://www.kilkimzaibu.com/forum

Apie prisijungiančius dalyvius, kaip įprasta, informuosime iki pat renginio dienos, nes laiko dar tikrai daug... Na, o šiuo metu džiaugiamės galėdami jums pristatyti pirmuosius sunkiasvorius dalyvius, tai: Black/thrash metalo monstrai iš Vokietijos DESASTER. Neslėpsime, kad 25 metus gyvuojanti ir 7 studijinius albumus iškepusi vokiečių patrakėlių grupė jau kelerius metus yra festivalio KŽ neįgyvendintas kaprizas. Todėl mums ypač džiugu, kad dėl įvairių priežasčių anksčiau negalėjusi atvykti grupė pagaliau pamalonins mus savo dalyvavimu Žaibų šventėje. DESASTER Baltijos krašte svečiuosis pirmą kartą.

Ir kita ne mažiau intriguojanti komanda – atmosferinio folk/black metalo atstovai iš Rumunijos DORDEDUH. Nors grupės vardas ganėtinai naujas, nespręskime apie knygą iš viršelio. Grupės branduolį sudaro du metalo muzikos senbuviai atsiskyrę nuo garsiosios Rumunijos grupės Negura Bunget. Garsiesiems tėvynainiams išskirtiniu skambesiu nenusileidžianti grupė jau yra sulaukę plataus pripažinimo sunkiosios muzikos gerbėjų tarpe ir yra koncertavę eilėje garsių sunkiosios muzikos renginių.

Iš visų Šiaurės Europos šalių vienintelė Islandija neturi nuolatos gerai žinomų metalo grupių. Gyventojų ten nedaug, veiksmo taip pat... Bet būtų galima drąsiai lažintis, jog, jeigu ką ir girdėjote iš tos ledo salos, tai tikrai buvo SÓLSTAFIR. O galimybė juos išgirsti, kad ir kaip tai tolima atrodytų – buvo mažytė svajonė. Savo kelionę pradėję 1994 metais, muzikantai sukorė nemenką kelią, kol juoda it gimtosios Islandijos pelenai kūryba išsigrynino ir atvėrė grupei visus tiltus į tarptautinius vandenis. Ne vienas naujas grupės klausytojas vargsta mėgindamas įsprausti jos muziką į stilistinius rėmus, bet galiausiai belieka tik nuo grindų susirinkti tai, kas liko iš nukritusio žandikaulio. Nuo didžiųjų žemynų atskirti šimtų kilometrų ir ledinių vandenų, keturi šiauriečiai sėkmingai reprezentuoja save nuostabiais albumais ir įsimintinais koncertais. Paskutinysis grupės leidinys "Svartir Sandar" 2011 metais lyg didžiulis ledkalnis krestelėjo į sunkiosios muzikos vandenyną, taip sukeldamas dar vieną susižavėjimo šia grupe bangą. Jokiais stilistiniais rėmais nesukaustytas, kupinas įvairiausių elementų iš psichodelinio ir post roko, gotikinės muzikos, juodojo metalo, netgi grunge stiliaus ir dar Perkūnas žino ko, "Juodas Smėlis" susirinko aukščiausius įvertinimus. Aistra - lyg iki raudonumo įkaitusi lava. Emocionalumas – audringas, kaip laukinis Šiaurės Atlantas. Ši muzika savyje turi kažką tokio, kas visuomet sukelia tą nuostabų dvejopą jausmą - lyg girdėtum tai pirmą kartą, bet tuo pat metu ir 100-ąjį. Išliekamąją SÓLSTAFIR kūrybos vertę ir neblėstantį populiarumą atspindi tai, kad net praėjus dviem metams po paskutiniojo albumo pasirodymo, šie islandai pavasarį sutiks turuodami po Europą – per 23 dienas jie sugros net 22-jose scenose! O jų koncertinė istorija su tokiais pavadinimais, kaip "Roskilde", "Wacken Open Air", "Summer Breeze", "Party San" ar "Hole in the Sky" sudėlioja paskutinius akcentus prieš neišvengiamą , vienintelį ir neužmirštamą SÓLSTAFIR pasirodymą Lietuvoje, festivalyje "Kilkim Žaibu".

Netrukus po to, kai 1993 metais EINHERJER ėmė dėti pirmuosius nedrąsius žingsius tarptautinėje sunkiosios muzikos scenoje, jie tapo vienais iš keleto pionierių, pasauliui davusių naują metalo žanrą – "viking metal". Nors tuo metu Norvegija jau ne pirmus metus svaigo nuo aukščiausio kalibro black metalo grupių kūrybos, EINHERJER įkūrėjai Frode Glesnes ir Gerhard Storesund pasuko kiek kitu keliu. Niekur pernelyg nenutoldami nuo pagrindinių juodmetalio elementų, jie į dienos šviesą ištraukė senąją skandinavų mitologiją ir, sujungę juos kartu, išgavo piktą ir raguotą stilių. "Graži, atmosferiška ir epiška. Viking metalas su tamsiu ir mistišku Norvegijos pagoniškų šaknų skoniu" - taip paprastai apibūdinama nepaprasta EINHERJER kūryba. Tačiau, klausant atskirai bet kurį iš penkių grupės albumų, galima nesunkiai pastebėti, kokį platų muzikinį arsenalą ši grupė pasitelkia. Kiekvienas diskas pasakoja naują istoriją ir įgauna naujas muzikines spalvas. Netikėti ritmo šuoliai, dramatiški balsai, epiški pasažai ir puikiai kuriama atmosfera – viskas čia labai rimta. Taip rimta, jog 2004 metais, po to, kai kiek anksčiau išleido fantastišką albumą "Blot", EINHERJER muzikantai nusprendė nutraukti grupės veiklą. To priežastimi jie įvardino abejones, jog galima sukurti dar kažką geriau... Laimei, po keturių metų kolektyvas nusileido ant žemės ir jau 2009-ųjų vasarą be jokių kaprizų ropštėsi ant Wacken Open Air, Ragnarök bei Kaltenbach Open Air scenų. Negana to, kitąmet pasirašė sutartį su puikia įrašų kompanija Indie Recordings, kuri netrukus išleido albumą "Norrøn". Geriausią iš visų. Laikai keičiasi, keičiasi ir muzika. Šiandien jau devynios galybės triukšmadarių su akordeonais, balalaikom, bandžom ir panašiais instrumentais klausytojams bruka užstalės dainas. Visa laimė, kad tarp brandžiausių ir įdomiausių viking/black metalo grupių, EINHERJER vardas vis dar vienas ryškiausių ir respektabiliausių. Be jokios abejonės, jis akivaizdžiai papuoš ir praturtins šiemetinę KILKIM ŽAIBU programą. Pagaliau!

Telšių rajonas, Varniai, Lūksto ežero pakrantė
Kaina
83 Lt
Renginio vieta
Telšių rajonas, Varniai, Lūksto ežero pakrantė
Daugiau informacijos rasite
www.kilkimzaibu.com
Bilietų pirkimo puslapis
www.bilietupasaulis.lt

Panašūs festivaliai

Taip pat skaitykite